Tačiau, jeigu neįstengsime galutinai nusiplėšti energetinės priklausomybės pančių,
ir toliau išliksime ekonomiškai pažeidžiami. Nes būtent energetika yra
pavojingiausias geopolitinis instrumentas, naudojamas mūsų ekonominei,
socialinei ir net politinei nepriklausomybei sumenkinti.
[...] Kol mes nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės,
kurdami jau septintą Nacionalinę energetikos strategiją, už mus
sprendžia slapti „Rosatom" vizitai, paslaptingi „Gazprom" memorandumai
ir pseudožaliųjų kuriami filmukai.
Dedamos
didelės pastangos norint sustabdyti viską, kas gali mus padaryti
energetiškai savarankiškesnius. Įtaka daroma tiesiogiai per oficialius
asmenis, per suinteresuotus verslininkus, žiniasklaidos priemones,
tarpininkus.
Svetimi
ekspertai sprendžia už mus, kuri atominė elektrinė geriausia Lietuvai -
Visagino, Kaliningrado ar Astravo. Iš kur mums pirkti dujas ir kas turi
žvalgyti mūsų žemės gelmes.
Dėl
energetinio mūsų šalies neapibrėžtumo Lietuvą aplenkia ir didesnės,
energetiniams resursams imlios užsienio investicijos. Blaškymasis ir
sprendimų atidėliojimas gali kainuoti mums tarptautinį pasitikėjimą.
Vien
ties ekonominės naudos formulėmis ir kainų skaičiuokle užstrigę
politikai gali iš energetinio saugumo kelio išsukti valstybei
pragaištingu vienadienės naudos takeliu. O tai reiškia, kad energetinis
savarankiškumas ir laisvė gali tapti mainų objektu.
[...] Gerbiamieji, valstybės
institucijos savo veiklos viešinimui kasmet išleidžia apie 60-70
milijonų litų. Tačiau gauti objektyvią ir suprantamą informaciją
šiandien žmogui tampa tikru iššūkiu. Patikimų faktų stoka ir
klaidinančių pranešimų gausa, interesų grupių pinigų iškreipiamos žinios
atima iš mūsų žmonių teisę rinktis ir spręsti patiems. Farsu paverčia net tautos referendumą.
Pajuodinimai originalūs.
Apie
60-70 milijonų litų propagandos panaudojimą aiškiau negu aiškiai pasisakė Laučius. Kad nepasimirštų, laikau tą citatą atskirame bloke dešiniojoje šio tinklaraščio kolonėlėje.