Užkariauti. Jei ne Lietuvą, tai nors energijos rinką

Kastytį Braziulį aplankė aiškumas

Rusija turėjo aiškų tikslą. Ji norėjo kartu su Europos partneriais (tarp jų ir Lietuva) už Europos bankų pinigus pastatyti atominę elektrinę. Ji tikėjosi, kad elektrinės pagaminta elektros energija per Lietuvos jungtis su Lenkija ir Švedija bus tiekiama Europai. Ji tikėjosi užkariauti elektros energijos rinką ir ją išlaikyti savo rankose, o esant reikalui panaudoti kaip įtakos svertą.

Rimtai? Investuoti milijardus skolintų eurų, kad galima būtų šantažuoti (Lietuvą? Lenkiją su Švedija?) elektros išjungimu ir gal dar tų paimtų paskolų negrąžinimu?

Kaip dar kitaip panaudoti elektrinę "kaip įtakos svertą"? Iš kur optimizmas, kad įtakos Marijos žemėje nebeeina už skatikus nusipirkt, ir jau reikia jos išsaugojimui atominių statybų? Kur jau ten, net statybos nebepadeda...

Pataikaujate VAE lobistams, gerbiamasis. Laikai nesikeičia.

Straw man lakštingala Pūras

D. Pūras. Tyčiojimasis iš Europos vertybių ir Garliavos tipo istorijos stumia Lietuvą į susinaikinimą

Save vadinantys patriotais žmonės be jokio kritinio požiūrio kartoja Rusijoje sukurtas siaubo pasakas apie „vaikų atėminėjimą iš gerų tėvų“, esą vykstantį Vakaruose. Telkiamos pajėgos, kad tik nebūtų leidžiama Lietuvos vaikams pradėti sveikti nuo fobijų, kuriomis sunkiai yra susirgę kai kurie susireikšminę veikėjai. Paskutiniu metu ši tragikomiška situacija pasiekė kulminaciją. Elitui priklausantys veikėjai piktinasi dėl siūlomų įstatymo pataisų, kurios draus mušti ar kitaip žeminti vaikus. Kaip gi jie, vargšai, dabar auklės vaikus? Paaiškėja, kad tie tautinių papročių sergėtojai nuo Europos nėra girdėję apie laisvojo pasaulio esminį skirtumą nuo nedemokratinių režimų: vaikus auklėti tėvai ne tik gali, bet ir privalo, bet tai daryti galima ir būtina netaikant smurto ir nežeminant vaikų orumo. 

Pirma. Vaikų atėminėjimas ir perdavinėjimas globėjams išties vyksta Europos valstybėse. Kai kuriose iš jų būsimi globėjai dar ir apmoka riebius tų "socialinės rūpybos" procedūrų kaštus. Komisinių egzistavimas suteikia tai veiklai verslo vaikais aspektų. O sykį tai jau verslas, išties kam nors gali norėtis gauti vaikutį iš gerų tėvų.

Kad nesišvaistyti tuščiais žodžiais - problemos atskleidimas ir išaiškinimas, video įrašas (jautresnį žmogų prislėgs) čia: Britain’s SS Take One Day Old Baby From His Mother

Rusofobijos melo markeris turėjo, žinoma, būti panaudotas.

Antra. Nebeaišku, ką šiuo metu vadinti laisvuoju pasauliu, o ką nedemokratiniais režimais. Lietuvoje - nedemokratinis. Jungtinėje karalystėje, Jungtinėse valstijose - ne. Sisteminės krizės slegiamą Europos sąjungą dabar valdo centrinis bankas - nelabai ir aišku, ką tai turi bendro su demokratija.

Jeigu turima omenyje kokia konkreti demokratinė Šveicarija, taip galima būtų ir pasakyti, nesisklaidant kalbomis apie Europą.

Lietuva, kuri iki šiol net nepradėjo rimtai rūpintis savo šeimomis ir vaikais, kurioje tūkstančiai vaikų, atplėšti nuo gyvų tėvų, auginami internatuose, kartu su strategine partnere – didžiąja kaimyne rytuose – kyla į sukilimą prieš šeimas ardančią Europą! Tiesą sakant, sunku suvokti, kiek šiose vis dažniau pasikartojančiose išpuoliuose prieš demokratijos pagrindus paprasto nežinojimo, o kiek sąmoningo kenkimo savo valstybei, siekiant kad ji ir toliau murkdytųsi prievartos liūne.

Melo markerio pakartojimas. Kad nepasirodytų per maža, sustiprinamas straw man retorika.

Valstybė, kuri ruošiasi pirmininkauti Europos Sąjungai, nuolaidžiauja jėgoms, atvirai besityčiojančioms iš pamatinių Europos vertybių. Valstybėje, kuri siekia strateginės partnerystės su Šiaurės šalimis, pagarbiai elgiamasi su veikėjais ir organizacijomis, kurios gąsdina danų ir norvegų geriausiomis vaikų auklėjimo praktikomis bei juodomis technologijomis gąsdina lietuvius, kaip baisu čia bus jei ateis skandinaviška tvarka. Savo uolumu, tyčiojantis iš Europos vertybių, Lietuvos moralistai, nepasimokę iš kraupios Garliavos istorijos, lenktyniauja su nedemokratinių valstybių ideologais, keikiančiais vakarietiškas vertybes.

Straw man, straw man, straw man... Vargšelis.

Nei vieno argumento euro įvedimui, tik rusofobija

delfi.lt
A.Spraunius. Lietuva neturi kito pasirinkimo – tik eurą

Čekai neskuba įsivesti euro, įsives kokiais 2018-aisiais, ir – ką? Čekija geopolitiškai priklauso Vidurio Europos regionui, jis vis dėlto saugesnis negu rytinė Baltijos pakrantė, kuri yra ES rytinis forpostas akistatoje su ne visada prognozuojamomis rytinėmis kaimynėms.

[...] Mūsų šalis neturi kito pasirinkimo kaip įsilieti ES pinigų sąjungą ir dar labiau įtvirtinti savo kaip europinės valstybės pozicijas. Kad niekas, niekur ir niekada neturėtų iliuzijų dėl Lietuvos apsisprendimo Tai svarbu ir geopolitiškai, ir ekonomiškai. Kaip viešojoje erdvėje išsitarė viena mūsų šalyje dirbanti vokiečių verslininkė, svarbu parodyti, jog Lietuva yra Vakarų Europos ir euro zonos dalis, kad ji – įdomi verslo partnerė ir verslo kūrimo vieta.

Kai kurių žmonių ar žmonių grupių euro „nenoras“ (tokio mūsų šalyje veikiausiai esama) verčia daryti paprastą išvadą, kad „nenorintieji“ patys asmeniškai ar „patarti“ netiki ir vieningos Europos projektu. Kai kurių suinteresuotų valstybių suinteresuota (tai reiškia, ne visa) žiniasklaida ar suinteresuoti viešieji asmenys daugybę metų bent keletą kartų per mėnesį laidoja ir Europą, ir visus Vakarus. Tačiau vienas dalykas yra atidirbant įvaizdį pūsti žandus ir neva autoritetingai nežinia kelintą kartą skelbti, kad tai jiems, tiems kitiems, dabar jau tikrai galas, arba išgirdus dar vieną ne itin guodžiančią žinią rėkti, kad dangus jau griūva, na, geriausiu atveju, grius rytoj. Nesvarbu, kad tą kitą dieną pasaulio pabaiga kažkaip neištinka. Nieko nepadarysi, toks darbas.

Jeigu būtų logikos tikėti vieningos Europos projektu, nereiktų dviejuose trečdaliuose teksto aprašinėti eurozonos recesijos. Paskutinioji pastraipa - išvis delfi komentaras.

VAE afera nepavyko

 A. Kubilius: Vyriausybės delsimas – išdavystė

„Negaliu sutikti su tais, kurie aiškina, kad dabartinės Vyriausybės sąmoningas delsimas (...) yra išmintingo svarstymo pagirtinas pavyzdys. Tikrai ne“, - kalbėjo A. Kubilius.

Čia jis labiausiai akcentavo Vyriausybės blaškymąsi dėl energetinių klausimų. Tai A. Kubilius vadino išdavyste. Esą „delsimas ir valdžios bėgimas nuo atsakomybės“ pirmiausiai naudingas Kremliui.

Turėtų pats džiaugtis, kad jo VAE planas dar nevadinamas išdavyste, o tik veikla "ant kriminalo ribos".

Importuoti elektrą dabar naudingiau.

Sakote, negalime pirkti rusiškos elektros, nes bus naudinga Kremliui? Kaži, kaip patiktų, jeigu tokį pareiškimą Lietuvos adresu kas padarytų Rusijoje?

Grįžta sovietmetis - mokyklose vėl mokys matematikos

Pliusas už antraštę. Mindaugas Jackevičius, delfi.lt: Į mokyklas grįžta sovietmetis – matematikos mokys prievarta?

Ar būsi filologas, ar istorikas, laikysi matematikos egzaminą. Tokia idėja bręsta švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio galvoje. Prievarta grūdant matematiką, tikimasi moksleivius paskatinti studijoms rinktis tiksliuosius mokslus. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius tokį sumanymą vadina sovietinio mąstymo rezultatu.

„Mes šiandien turime nepakankamai žmonių, besimokančių tiksliuosius mokslus. Tą atspindi visos statistikos, visi tarptautiniai tyrimai. Kas galėtų paneigti, kad tai susiję su tuo, kad Lietuva Europos mastu atsilieka technologijų, inovacijų, moderniųjų technologijų diegimo srityje“, – dėsto švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis.

Pasak D. Pavalkio, todėl ir verslas, ir techniniai universitetai spaudžia, kad matematikos egzaminą kasmet laikytų daugiau vaikų nei iki šiol.

„Manau, tendencija ir norai absoliučiai visiems suprantami, o kaip greitai matematiką padaryti ir ar tikrai matematikos egzaminas turėtų būti teoretinis, ar jis turėtų turėti platesnį kontekstą – pavyzdžiui, matematika su informatikos ar kitų dalykų elementais – diskusijų klausimas. 2015 m. matematikos dar tikrai neįvesime, nes ir mokinių bendruomenė pakankamai dėl to išsigandusi, ir universitetų rektorių konferencijoje, ir ministerijoje yra abejonių“, – aiškina D. Pavalkis.

Jau ketinau įsivesti tag'ą išskirtiniam tūpizmui, bet susilaikiau, ir ne be reikalo. Matematikos fobija, pasirodo, laikytina objektyviai egzistuojančiu fenomenu. Angliškoje Wikipedijoje jai skirtas didelis straipsnis.

Atskiras skyrius skirtas tos problemos sprendimams. Aprašyta net matematinė ir statistinė terapija. Ir (kas galėtų pagalvoti) - sprendimai yra geros mokymo praktikos, o terapija niekuo nesiskiria nuo korepetitoriavimo.

Neproduktyvu grūsti matematiką per prievartą, reikia mokyti. Skirti tam pakankamai didelius resursus, net ir žymiai didesnius, nei buvo skiriami sovietmečiu, ir mokyti.

VSD ataskaitos belaukiant

Šitas pernykštės VSD ataskaitos fragmentas turėjo čia atsidurti. Ačiū +Saulius B už užrodymą.

+Rimantas Varnauskas  :: Rusijos informacinis karas prieš Lietuvą: pabaigos nesimato.

Pernai apžvelgdamas 2011 metus VSD ataskaitos skyriuje „Faktoriai, sudarantys sąlygas informacijos, neatitinkančios nacionalinių interesų, sklaidai Lietuvos visuomenėje“ rašė: „Vienas pagrindinių užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų, kurių veikla neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų, tikslų – siekti, kad Lietuvoje būtų nestabili socialinė, politinė, ekonominė padėtis. Išnaudojant šalies gyventojų, ypač tam tikrų etninių ir socialinių grupių, nesaugumo jausmą bei eskaluojant konfliktus galinčias pakurstyti temas per užsienio šalims lojalius žiniasklaidos kanalus bei nevyriausybines organizacijas, yra siekiama: konsoliduoti tautines mažumas, skatinant jų lojalumą trečiosioms šalims bei mažinant jų integraciją į Lietuvos visuomenę; formuoti nuomonę apie Lietuvos energetinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių neišvengiamumą; kurstyti etninę, religinę, politinę nesantaiką; įgyvendinti Lietuvai priešišką istorijos politiką; kurti ir skatinti nepasitikėjimą Lietuvos demokratine politine sistema; diskredituoti Lietuvos užsienio bei vidaus politiką ir skatinti visuomenės priešiškumą NATO bei ES; gerinti nedemokratiškų šalių įvaizdį, remti jų vykdomą politiką ir kt.

Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms nepalankaus informacinio fono strategais laikytini trečiųjų šalių užsienio politiką formuojantys subjektai bei su jais susiję mokslo tyrimų centrai, nevyriausybinės organizacijos, informacinės agentūros. Į šį procesą įsitraukia ir užsienio šalių žvalgybos bei saugumo tarnybos. Informacines kampanijas už atlygį vykdo kai kurios Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės, nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai. Šių vykdytojų veikla koordinuojama per Lietuvoje veikiančias užsienio valstybių ambasadas.“

Ši analizė buvo iliustruota keliomis „frontininkų“ mitingo nuotraukomis. Telieka laukti, kokių žvalgybos ir kontržvalgybos perlų bus pateikta šiemet.

Iškilioji kovotoja su komunizmu Grybauskaitė

Savotiškas tas vokiečių humoras. Kovotoja su komunizmu Grybauskaitė apdovanojama Karolio Didžiojo prizu už nuopelnus, kuriuos pati priskiria Landsbergiui ir Brazauskui.

15min.lt :: Vokietijos dienraštis „Suddeutsche Zeitung“: Dalia Grybauskaitė – ryžtingoji dama Prezidento poste

Būdama jauna moteris, užaugusi sovietinėje sistemoje – priklausė Komunistų partijai, gavo politinės ekonomikos daktaro laipsnį Maskvos visuomenės mokslų akademijoje ir dėstytojavo partinėje mokykloje Vilniuje. Žlugus Sovietų Sąjungai, ji dirbo įvairiose ministerijose ir iškilo iki politinių aukštumų. Valdant konservatoriams, ji buvo finansų viceministrė, valdant socialdemokratams – finansų ministrė. Tarp Lietuvos politikų, palikusių įspūdį, ji mini tiek konservatorių Vytautą Landsbergį, nepriklausomybės judėjimo „Sąjūdis" lyderį ir pirmąjį valstybės vadovą po 1989-ųjų, tiek komunistų lyderį, vėlesnį socialdemokratų prezidentą ir premjerą Algirdą Brazauską.

Šių dviejų politikų pastangomis iš didžiosios kaimyninės Rusijos atkovota Lietuvos nepriklausomybė yra ir svarbus Dalios Grybauskaitės siekis. Todėl per ateinantį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį kartu su vyriausybe ji ketina siekti, kad, pavyzdžiui, būtų nutraukta iki šiol egzistuojanti Baltijos šalių priklausomybė nuo rusiškų dujų ir elektros energijos tiekimo. Pradžia jau padaryta. ,,Energijos tiekimo saugumas ir diversifikavimas labai svarbūs faktinei politinei nepriklausomybei ir nepriklausomybei nuo rytų korupcinio mentaliteto", – teigia Prezidentė.

Tame pat tekste aukščiau:

Su griežtu atsakingumu ji prižiūrėjo valstybės ir ES finansus. Neatsitiktinai, 2005 metų apklausos duomenimis, ji išrinkta ,,Metų komisare", o spauda jai suteikė garbingą Geležinės Ledi titulą, pasiskolintą iš Maggie Thatcher. Tokia Prezidentės reputacija tikriausiai turėjo įtakos ir kompetentingos Vokietijos komisijos apsisprendimui, šiais metais jai paskyrusiai tarptautinį Karolio Didžiojo apdovanojimą. Prezidentei jis bus įteiktas šį ketvirtadienį, suvokiant, kad tai garbingas „visos Lietuvos ir Baltijos jūros regiono" įvertinimas.

Apdovanojimas skirtas, atsižvelgus į Prezidentės asmenybę ir kartu įvertinus, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybės – Latvija ir Estija – po 1989 metų atsikratė komunizmo ir Rusijos viešpatavimo /.../

Mažai priežasčių "nesimesti"

A. Spraunius. Ar Lietuva mesis prie rusų atominės elektrinės?

Beje, apie žiniasklaidos mielai eskaluojamų populistinių šūkių įtaką lietuviškuose referendumuose. 2008-ųjų rugsėjo referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo už tolesnį sovietinio tipo reaktoriaus eksploatavimą balsavo 91 proc. žmonių iš 48,5 proc. balsavusiųjų (referendumas paskelbtas neįvykusiu). 2012-ųjų referendume Visagino atominės jėgainės projektą sustabdė 62,74 proc. žmonių iš 52,39 proc. balsavusiųjų. Absoliučiais skaičiais reikalai atrodo taip: Ignalinos elektrinės veiklos pratęsimui pritarė 1 156 738 šalies piliečiai, Visagino jėgainės statybai nepritarė 853 163 žmonės. Taigi, daugiau kaip 300 tūkst. Lietuvos piliečių seni rusiški reaktoriai mielesni negu nauji japoniški – štai toks visuomenės nuomonės šastelėjimas viso labo per ketverius metus.

Daugiau negu pusei Lietuvos piliečių patinka už elektrą mokėti mažiau. Ignalinos atominės elektrinės sustabdymas buvo jeigu ne ekonominis nusikaltimas, tai grubi politinė klaida.

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje lyg tarp kitko šmėkštelėjusi Lietuvos energetikos instituto mokslininkų išvada nurodo, kad Visagino atominė elektrinė būtų nuostolinga, mat jos gaminama elektra nebūtų konkurencinga, aplinkinėse šalyse elektros bus galima įsigyti pigiau.

Elektra yra būtinoji prekė, sutrikus energijos tiekimui regioniniu mastu, natūralu, kad kiekviena valstybė pirmiausia rūpinsis savo reikalais, o elektrą importuojanti šalis, ir šiaip būdama priklausoma nuo kitų (pirmiausia kainos prasme), atsidurs nepavydėtinoje padėtyje. Tikriausiai nepataisomi naivuoliai ir išlaidautojai yra europiečiai, jei tik Kroatijoje ir Latvijoje elektros importuojama daugiau nei 15 proc., ES elektros importo vidurkis siekia 10 procentų. Lietuvoje uždarius Ignalinos jėgainę vadinamosios bazinės elektros gaminama tik apie 20 proc.

Tik nepataisomi naivuoliai ir išlaidautojai uždarinėja veikiančias jėgaines neturėdami alternatyvos bazinei energijai gaminti. Ir eurointegraciniai aferistai.

Na, gerai Visagino atominės jėgainės projekto atsisakoma, tai gal nėra lemtinga pasekmė siekiant šalies prisijungimo prie Europos elektros perdavimo sistemos. Bet ar gali kas nors būti tikras, kad Lietuva nesugalvos mestis prie rusų atominės elektrinės Kaliningrado srityje. Rusų interneto dienraštis „regnum.ru“ praėjusių metų lapkričio 12-ąją citavo Rusijos Dūmos Gamtos išteklių, jų naudojimo ir ekologijos komiteto pirmininko pirmąjį pavaduotoją Valerijų Jazevą, kuris pareiškė, kad naujos Lietuvos valdžios pasiūlymas atsisakyti Visagino jėgainės projekto suteikia daugiau perspektyvų Kaliningrado atominei elektrinei. Esą šiuo metu Lietuvos valdžia pabrėžia teigiamą požiūrį į branduolinę energetiką ir neatmeta galimybės ateityje elektros energiją pirkti iš kitų atominių elektrinių, taip pat ir iš statomos Kaliningrade.

Laikomės tik santykinai pigios rusiškos elektros energijos importo dėka. Statomas Kaliningrado reaktorius orientuotas į bazinės elektros energijos eksportą negalėtų veikti nesinaudodamas lietuviška infrastruktūra ir rezerviniais pajėgumais, o eksportui naudotų lietuviškas jungtis. Tokioje situacijoje Lietuva turi visas garantijas, kad energijos "kranelis" nebus panaudotas politiniam spaudimui prieš ją, tik diversifikuoja tiekimą gaudama pašonėje naują pigios energijos šaltinį.

Pigi bazinė elektra yra gėris, ir atominė energetika išties yra vienas efektyviausių energijos šaltinių. Ir rusiška tame tarpe. Štai, praėjusį mėnesį suomiai pasikvietė Rosatom greta Toshiba'os į konkursą atominės jėgainės Hanhikivi-1 statybai - "metasi" ir bėdos nemato.

Rusofobija iš meilės

R.Sadauskas-Kvietkevičius. Šiandien dar labiau myliu Ameriką

Dar įdomesni šiuo požiūriu yra mūsų radikalūs dešinieji, lipdantys savo ideologiją iš mėgėjiškų pagoniškosios mitologijos rekonstrukcijų, homofobijos, antisemitizmo ir antiamerikonizmo. Ir mėgsta cituoti tuos pačius rusiškuos bei baltarusiškos kilmės informacijos šaltinius. 

Persekiodami paramą iš Vakarų gaunančias pilietines organizacijas Rusijos ir Baltarusijos autoritariniai režimai savo propagandos priemonėse perša mums Šaltojo karo laikų dvipolio pasaulio vaizdą. Jame sovietinis ir postsovietinis blokas bei Amerika su savo sąjungininkais pateikiami kaip tarpusavyje konkuruojančios jėgos. Jokio gėrio ir blogio, laisvės ir tironijos. Ir beveik natūrali išvada, kad tokiems mažiukams, kaip Baltijos šalys, naudingiau laikytis neutralumo. Ir nepamiršti istorinių ryšių, kultūrinio artumo kaimynams, kurie yra šalia, o ne už Atlanto.

Ne labai aišku kas tie "radikalūs dešinieji" ir "tie patys rusiškos bei baltarusiškos kilmės informacijos šaltiniai".  Bet smagu, kad technologijos leidžia pasiklausti.

+Romas Sadauskas , ką turėjote omenyje? Kokį tai baltarusišką kabelinės televizijos kanalą, ar ką?

Valatka "neįsirašo" į kalendorių ir kultūrą

Visos kultūros švenčia pavasario šventes. Religijos ir ideologijos konkuruoja, siekdamos įtakoti ar priskirti toms šventėms savas prasmes, "įsirašyti" į tą senųjų tradicijų kalendorių. Net Wikipedijoje gegužės šventėms skirti du skirtingi puslapiai: May Day ir International Workers' Day. Skirtingi švenčių interpretavimai tiesiog neišsitenka viename puslapyje.

Žinomi dalykai, bet ne Valatkai.
Rimvydas Valatka: Kada gyvensim geriau?

Antisovietiškoji dalis:

Okupacija padarė tai, ko nė patys okupantai į pabaigą nesitikėjo. Sovietų bruktos komunistinės šventės tarsi gegužiukai ritasi iš okupantų gegutės kadaise pakištų svetimų kiaušinių ir vėl įsitvirtina lietuvio sąmonėje. Kaip tarptautinės. Socialdemokratų ir naujosios kairės aliejumi pateptos.

Kovo 8-oji kaip ir nuplauta. Net dešiniųjų ministrai susileido tą dieną. Per vargus, iš antro bandymo, socialdemokratams įveikus prezidento V.Adamkaus veto, grįžo ir Gegužės 1-oji. Nors tai yra iš principo svetima šventė agrarinio krašto žmonių prigimčiai, o į demonstraciją Vilniuje trečiadienį susirinko vos 500 „darbininkų“, ji taip pat neberėžia akies.

Tolstant nuo 1990-ųjų ir pati okupacija daug kam tampa tik nereikšmingu epizodu. Iš viešojo vartojimo išstumiamas net žodis „okupacija“, delikačiai keičiant jį neutraliu „sovietmečio“ terminu. Panašiai kaip stintmetis.

Tai, kad lietuviai greitai tapo nekritiški ne tik „tarybinėms“ dešrelėms, bet ir sovietinių okupantų įbruktoms šventėms – nemalonus pilietinis reiškinys, skaudinantis jau tik tuos, kurie patys ar jų giminės buvo tremti, kalinti. Bet tokių buvo mažuma. Laikas dar praretino. Tačiau kalbant apie tokias „šventes“, kaip Gegužės 1-oji, yra ir kita medalio pusė – ekonominė.

Merkantilinė artojiškoji:

Kuris politikas ryšis pasakyti nuogą tiesą, jog tam, kad pasiektume Vokietijos lygį, reikia ne „tarptautines“ šventes švęsti, ne paauglius visokiais draudimais atriboti nuo darbo rinkos, ne bukai kopijuoti švedų kovą už vienodą moterų ir vyrų skaičių bendrovių valdybose, o dirbti. Ilgai, daug ir gerai. Juodai arti tiek pat metų, kiek iki socialinės gerovės valstybės arė vokiečiai, anglai ar olandai.

Darbštuolis... Gaila, neparašė, ką turėtume švęsti.