Pirštu į akį

Pro Patria, 2014.02.21
Vytautas Radžvilas. Rusijos korta

Lietuvai pageidautinas ir siektinas santykių su Rusija modelis aiškus: tai turėtų būti tokie santykiai, kokie šiandien susiklostė, pavyzdžiui, tarp Vokietijos ir šios galiūnės agresijos iš tiesų nebeturinčių pagrindo bijoti anksčiau ne kartą nuskriaustų jos kaimynių. Deja, Lietuvai ir Rusijai iki tokių - pasitikėjimu ir abipuse pagarba grindžiamų - santykių kol kas toli. Todėl negali būti jokių iliuzijų: geopolitinė grėsmė Lietuvai tebėra didelė, o ją ignoruoti būtų nusikaltimas.

Tačiau tai nereiškia, kad apie šią grėsmę būtina klykti kiekvieną dieną nuo aušrų iki sutemų. Apie pamatinius dalykus dera kalbėti tik iš esmės ir tik tada, kai šito iš tiesų reikia. Tačiau šia taisykle žaidimo Rusijos korta meistrai kaip tik ir nesivadovauja. Jų elgesys tarsi patvirtintų žinomą posakį, kad šėtonas viską daro teisingai, tik truputėlį ne laiku ir ne vietoje. O kalbant konkrečiau, iš egoistinių paskatų beatodairiškai žaisdami šia korta jie padarė Rusijai didžiausią įmanomą paslaugą - beviltiškai diskreditavo nacionaliniam saugumui gyvybiškai svarbią temą. Vien tam, kad išliktų prie valdžios lovio, neveikiančių „Rusijos sulaikymo strategijų“ kūrėjai žaidžia valstybės likimu, nes kur reikia ir kur nereikia baugindami šiam klausimui jautrius rinkėjus jie pasiekė, kad net racionaliausi ir pagrįsčiausi argumentai dėl visiškai realių Rusijos keliamų grėsmių pradėti laikyti kone psichinės ligos, dažniausiai vadinamos „rusofobija“, apraiškomis

Esu dedikavęs šį blogą nusišnekėjimų ligai, manau iki šiol pavyko filtruoti ir dėti čia tik itin simptomiškus. Pavyzdžiui anksčiau išsakyti Radžvilo argumentai, esą gyvename vis dar postsovietinėje realybėje, man atrodė ginčytini (nes gyvename globalinėje neoliberalioje), bet į "keturių kojų" kategoriją netilpo.

Kalbant apie geopolitinius Rusijos interesus, didžiausias turėtų būt ne imperinės ambicijos, o savos valstybės išsaugojimas nuo subyrėjimo. Gal ne visi suvokia.

Juknevičienė, Adomėnas, purvinoji galia

Purvinoji galia:
Rasa Juknevičienė įspėja
Mantas Adomėnas įvardina
Pavyzdys

Kultūros ekspertė R.Juknevičienė

Rasa Juknevičienė apie purvinąją galią ir kultūrą:

Ji taip pat svarstė, kad terminas „minkštoji galia“ Rusijai ir Kinijai sunkiai gali būti pritaikomas, mat „minkštoji galia“ labiau reiškia savo autoriteto ir vertybių įtvirtinimą, o ne informacinę kovą. R.Juknevičienė siūlė šį terminą keisti „purvinąja galia“.

„Yra dar viena Rusijai svarbi sritis – kultūra. Noriu pasakyti vieną pastebėjimą. Esu tos kartos, kuri užaugo su rusų kultūra, ypatingai su Nikolajaus Gogolio, Aleksandro Puškino, Nikolajaus Nekrasovo ir Sergejaus Jesenino kūriniais. Mes su jais užaugome ir mums jie buvo didelis gėris. Bet, deja, taip atsitiko, kad šitose valstybėse dėl Vladimiro Putino politikos net Antonas Čechovas ir kitos pavardės darosi įrankiais. Ir darosi įrankiais mūsų kultūroje“, - sakė politikė, pridurdama, jog teatruose šių autorių kūriniai tarsi užėmę monopolį.

Adomėnas: skaldyk ir valdyk – „purvinosios galios“ technologijos Lietuvoje

Tradicinių dešinės partijų elektoratas Lietuvoje (o taip pat ir Baltijos šalyse bei Gruzijoje, jei tikėsime šiose srityse dirbančių kolegų atsiliepimais) skaldomas per ypatingą poveikio formą: radikalių tinklų kūrimą.

[...] Kokie tie šiame procese dalyvaujantys informaciniai tinklai? Tai beveik išskirtinai internetiniai portalai ir socialinių tinklų iniciatyvos: nuo „Tiesos.lt“, FB veikiančių profilių „Matrica Lietuvoje“ ir „Magdalena Šventoji“ iki „Ekspertai.eu“, „Alkas.lt“ ar net „Propatria.lt“, nuo egzotiškojo „Versijos.com“ iki įvairių iniciatyvų, nukreiptų prieš skalūnų dujas ir atominę elektrinę, nuo „Žemės vardu“ iki „Būkime vieningi“

Pavyzdys. Alkas.lt, radikali dešiniojo elektorato skaldytoja Aukštaitytė-Puteikienė:

Paviešinusi savo nuomonę apie vadinamą Neužmirštuolės akciją, susilaukiau atvirų patyčių Seimo narės Rasos Juknevičienės socialinėje paskyroje „Facebook“ (FB). Kai šeimininkas duoda komandą „Fas!“ šuniui ir tas puola šeimininko nurodytą asmenį, taip ir šiuo atveju, R.Juknevičienei publikavus FB repliką su nuoroda į mano nuomonę „Žydroji Sausio 13-osios parodija”, pasipylė tokie tekstai:

Pirmiausia apie mano sveikatą:

„šitai moteriškei trauma nunešė dalį smegenų“, „Jei mano vyras tokį straipsnį parašytų, tai pirmoj eilėj jį pasiusčiau pas psichiatrą pasitikrint ar tikrai buvo adekvatus rašinėdamas tokius kliedesius“, „smarkiai kirto tas uzbekiškas stiklinukas“ (užuomina į pernai mano patirtą traumą, kai mane sužalojo subyrėjęs stiklinis viešbučio stogelis, sudužęs nuo iš devinto viešbučio aukšto azerbaidžaniečių išmestos stiklinės).

Radosi net tikrų „daktarų“ su diagnozėm. Štai kaip iš peties rėžė LRT Naujienų tarnybos vadovas mano kursiokas Audrius Matonis: „O kas sakė, kad violietinė to naglo klinikinio iš Klaipėdos natūra yra lietuviška? Žvelk Ryčiau “. Beje, valstybinis transliuotojas LRT jau atsikratė savo pavadinime žodžio „Lietuva“: keičiant transliuotojo ženklą, buvo palikta tik raidelė L, todėl eteryje skamba jau nebe „Lietuvos radijas ir televizija“, o tik liežuvio mankštai skirta „elertė“ …

Be to, parašydama savo nuomonę apie tai, kad Sausio 13-ąją būtina išlaikyti tautinės vėliavos simboliką, sulaukiau kaltinimų, kad taip vykdau Rusijos spec. tarnybų užsakymą!!!

Beribė fantazija liejosi tokia leksika:

„Gal kremliaus angelai sapnuose aplankė?“, „o tu tikras, kad natūra lietuviška?“

Ir galutinės išvados:

„vis atsiranda kitaip mąstančių ir būtinai viešai drebia savo niekinančią nuomonę. Šlykštu.“„Manau, visiems kritikuojantiems dangaus spalvą ir neužmirštuolės žiedą nepatinka ne spalva, o būtent kad mes norime neužmiršti Sausio 13 ir aukas. Manau, tiems patiems nepatinka, kai mes primenam apie okupaciją, apie agresivėjančią Rusiją ir aplamai nepatinka Lietuvą, kurioje jie gyvena ir nuolat dergia.“ (kalba šio komentaro ir kitų – netaisyta).

Tai jau kažkur girdėta. Jau gyvenom tokioje valstybėje, kurioje buvo galima tik viena – teisinga – nuomonė, visi kitaip mąstantys buvo apšaukiami Tėvynės priešais.

---------

Būtina įvardinti žmones, demonstruojančius perteklinę kultūrą ir priešingai strateginiams Lietuvos tikslams apeliuojančius į patriotizmą: dešiniojo elektorato skaldytojai. Purvinoji galia.

Normalu, kad Juknevičienė nevaržo savo facebook draugų. Kultūra kenktų vienybei. Purvas aplinkui, nėra priežasčių cackintis.

Šeštasis taikinys

2014.01.14 Lietuvos rytas, Dovydas Pancerovas: Penki lietuviški taikiniai, į kuriuos šiemet plieks Kremliaus propaganda

Praėjusiais metais Rusijos prieš Lietuvą vykdomame informaciniame kare įvyko persilaužimas. Susiformavo visuomenės dalis, kuri suprato, kad mūšiuose šaudoma ne tik kulkomis ir sviediniais. Propaganda ir manipuliacijomis taip pat galima griauti valstybės pamatus.

Apie Rusijos įtaką mūsų informacinei ir kultūrinei erdvei garsiai prabilo analitikai, politikai, žurnalistai ir net mokslininkai. Pernai visuomenė kelis kartus audringai reagavo į Rusijos propagandą. Informacinis karas tapo vienu iš būdų kalbėti apie lietuvišką tapatybę, identitetą, istoriją ir pačią valstybę.Už Lietuvos informacinės erdvės saugumą atsakingi pareigūnai sako, kad šiemet propagandinio karo tendencijos pasikeis. Rusiški pabūklai nukreipti į naujus taikinius [...]

Beveik 200 propagandinių sviedinių – tiek praėjusias metais į Lietuvą šovė Kremlius.

 ... kulkos, sviediniai, pabūklai, apkasai. Visas tekstas toks. Į kokią auditoriją orientuojamasi?

Kitoje vietoje: Ar jus jau bandė užverbuoti į 30 rublių armiją?

Bene labiausiai aptartas informacinio karo bruožas – rusiška kultūra. Į Lietuvą plūsta sovietiniai filmai, pigūs rusiški serialai ir filmai, tos šalies estrados žvaigždės, spektakliai. Tos pramogos vežamos ne dėl to, kad verslininkai parsidavė rusams, bet todėl, jog yra labai pigios [...]

Visa tai dažniau įdomu vyresnio amžiaus lietuviams. Tiems, kurie matė sovietmetį ir dabar jo ilgisi. Jų smegenų vingių nebeištiesinsime. Tačiau taikoma ne tik į juos. Rusiška kultūra skverbiasi ir į jaunus protus.

Lietuvoje parduodami pigūs rusiški kompiuteriniai žaidimai, kuriuose galima kautis Antrojo pasaulinio karo frontuose. Žaidėjai gali tapti Raudonosios armijos vadais. Tos pačios kariuomenės, kuri keliavo per Europą plėšdama ir prievartaudama. Jaunas žmogus virtualioje erdvėje gali būti generolu, kuris 1944 metais purvinu auliniu prispaudė Lietuvą ir dusino ištisus dešimtmečius. Kompiuteriniame žaidime „Sudden Strike“ net galima vadovauti NKVD būriams. Mėsėdžiams, kurie žudė ir trėmė lietuvius.Jauniems lietuviams siūloma ir daugiau rusiškų pramogų. Pavyzdžiui, Vilniuje rengiami vakarėliai, kurių pagrindinis akcentas – sovietinė simbolika. Viena toks įvyko per Heloviną, o renginio pavadinimas - „Back to USSR“. Dar kita kontora rengia „Mis Sovietų Sąjunga rinkimus“, o į juos mielai registruojasi lietuvės.

Šeštuoju "taikiniu" taps lietuvių kvailumas. Patys perka, patys žiūri, patys dalyvauja, o po to verkia dėl kultūrinės įtakos. Jeigu nepatiktų rusų kultūra - nevartotų, o nusipirktų vakarietiškos. Betgi ne - vietoje racionalaus veiksmo nusišnekėjimai apie bombas ir patrankas. Kariautojai...

Prezidentė informuota

2013.10.31



2013.11.21. Gratis:
Prezidentūroje - išskirtinis D. Ulbinaitės pareiškimas

Pareigūnų buvau tik perspėta apie tai, kad prieš Lietuvą ir mūsų šalies prezidentę pirmą kartą istorijoje sutelktos elitinės Rusijos žvalgybos pajėgos.

2014.01.15. Gratis #2:
TS-LKD ragina Seimą atkreipti dėmesį į kitų šalių bandymą kompromituoti Lietuvos valstybę žinomų visuomenės veikėjų rankomis

Mantas Adomėnas:

Šiuo metu tokį informacinį puolimą prieš Prezidentę ir stebime, kai bandoma ją kompromituoti dėl tariamo VSD pažymos paviešinimo. Taigi vyksta būtent tai, ką prognozavo ir apie ką perspėjo VSD parengta pažyma - Prezidentės puolimas ir bandymas ją kompromituoti.

Farsas stokojo cirkuliarinės logikos.

Kremlius užkariaus Europą

Liguistas tekstas žemiau bet kokios kritikos. Kopijuoju fragmentą.

V. Normanas. Naujas Šaltasis karas: Rusija prieš ES

„Rusijoje įmanoma viskas, išskyrus reformas“, - rašė O. Wilde‘as. Net daugiau nei po šimto metų niekas nepakito. Sovietologo Roberto van Voreno nuomone, Rusijoje totalitarizmas yra ne V. Putino ir jo aplinkos projektas, o sisteminis reiškinys, turintis daug gilesnes šaknis už buvusio KGB darbuotojo ir genialaus makiavelisto Vladislavo Surkovo valdoma Matrica.

Kitaip sakant, tai dar ir mentaliteto požymis: amžinas vergų ir Pono sindromas. Manau, didžioji dalis Rusijos liaudies yra amžinos Stokholmo sindromo aukos. Nors keletas didelių mitingų, nukreiptų prieš Putino rėžimą, įrodo, kad atsirado nemažai nuo to pasveikusių. Bet vis tiek: tai dar nėra kritinė masė ir nežinia, kada ji susikurs. Vadinasi, mums teks grumtis su Kremliumi arba tapsime tokiais pačiais vergais, kokiais buvome SSRS laikais.

Kremliaus politika, dabar kovojanti su ES, negali gyvuoti be „kovos“. Koks totalitarizmas kada nors be jos buvo gyvybingas? Koks be kovos neužgeso? Galbūt ir Senovės Romos imperiją pražudė tai, kad beveik neliko rimtų priešų.

Kremlius kovoja ne tik dėl Europos užkariavimo, bet ir dėl savo išlikimo: visos ekonominės priemonės, kurių griebiasi, nuo muitų iki dujų politikos, yra tos kovos išraiška. Rusijos ekonomika neauga, tačiau ši šalis leidžia sau išlaidauti, nes naiviai tiki, kad parblokšta Europa yra to verta. Kremliui geriau visiškai nuskurdusi Rusijos liaudis, nei klestinti Europa ir geriau gyvenanti Rusijos liaudis. Kremliaus zombiai paaukos bet ką, kad iš paskutiniųjų bandytų parodyti savo galią.

[2013.11.05 papildymas] Delfyje matau dar vieną V.N. tekstą. Tas pats per tą patį.
V. Normanas. Lemtingas Kremliaus karas prieš Lietuvą

Masiulis be vairo

15min.lt - Kęstutis Masiulis: Maskva telkia frontą prieš Prezidentę

Iš imperinių svajonių apie komunistinį pasaulį, o vėliau apie didžiąją Sovietų Sąjungą niekaip negalinti išsivaduoti Rusija eilinį kartą praranda įtaką. Turtinga ir demokratiška Europos Sąjunga paviliojo Rytų partnerystės šalis dar labiau suartėti. Buvusioms sovietinėms šalims siūloma Asociacijos sutartis, kuri tvirtesniais saitais surištų tarpusavio ekonomikas, o tuo pačiu padidintų valstybių nepriklausomybę nuo Maskvos.

[...] Lietuvos diplomatai zuja po Europos Sąjungą ir agituoja už pagalbą ir draugystę su Ukraina. O dar Lapkričio susitikimas dėl Rytų partnerystės Vilniuje. Tai erzina Maskvą. Taip arti, ką tik buvusiame pavaldžiame „gubernijos mieste“, dėliojami Rusijos interesams nenaudingi susitarimai.

Šios drąsios politikos architektai Lietuvoje yra konservatoriai ir Prezidentė, kai socdemai garsėja baimingomis iliuzijomis, kad santykius su Rusija galima „perkrauti“. Kadangi dešiniuosius nuo Vyriausybės vairo pavyko nustumti, tai pagrindinė ašaka Rusijai liko Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Todėl Rusijai būtina imtis visų įmanomų priemonių ir pakeisti Prezidentą. [...]

Taigi į postą skiriama Loreta Graužinienė, kuri nors nėra pakankamai agresyvi ir neturi geros iškalbos, tačiau ypač paklusni ir atsidavusi Viktorui, todėl turėtų uoliai klausyti jo instrukcijų ir nekartoti pasitikėjimo nepateisinusio V. Gedvilio klaidų. Pagrindinė naujosios vadovės užduotis yra didinti įtampą su Prezidentūra, blokuoti Prezidentės įstatymų pataisas ir sudaryti įspūdį, kad Prezidentė negali likti antrai kadencijai. Jau naudojama retorika, kad Prezidentė yra autoritariška ir būtina tam priešintis.

Ne visai aišku, koks reikalas Lietuvos diplomatams maltis po Europą ir agituoti už draugystę su Ukraina. Neaišku, kodėl dešiniųjų pralaimėtus rinkimus reikia vadinti "nustūmimu nuo vyriausybės vairo", o Grybauskaitės valdymo metodų įvardinimą, ypač kai pirmoji apie juos prakalbo bendrapartietė Irena Degutienė - retorika.

Lietuvoje vėl kryžiuojasi Rytų ir Vakarų interesai, tačiau mes esame tvirtai apsisprendę ir pasirinkę. Visi bandymai mūsų valstybės kursą pakreipti Maskvos naudai yra nepriimtini ir išdavikiški.

Žmogus visai susitapatinęs su "Vakarų interesais". Net neaišku, ar beprisimena, kam davęs priesaiką.

Lietuva turi dar ir savo interesus.

Lietuviai negali turėti politinių teisių, nes jomis pasinaudos Kremlius

Tiesos.lt pagavo už liežuvio ex. gynybos ministrę Rasą Juknevičienę.

Seimo narė, Tėvynės sąjungos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė, 2013 m. spalio 1 d. kalbėdama plenariniame Seimo posėdyje apie siūlomą pataisą sumažinti referendumui sušaukti reikalingų parašų kiekį nuo 300000 iki 100000, įspėjo Lietuvos politikus ir piliečius dėl klastingų Rusijos kėslų.

Taigi ponia R. Juknevičienė teigė:

„Svarstome labai pavojingą nacionalinio saugumo požiūriu siūlymą. Kodėl? Todėl, kad prisidengiant demokratija suteikiamas įrankis interesų mūsų regione turinčioms kaimynėms valstybėms veikti Lietuvoje, daryti įtaką krašto politiniam gyvenimui ir netgi bandyti keisti jos dabartinę geopolitinę orientaciją. Turiu omenyje valstybes, kurios jau dabar čia rengia informacines atakas, skiria tam didžiulius pinigus. Mūsų teisėsaugos, žvalgybinės institucijos nėra gana stiprios, kad galėtų efektyviai užkardyti įtakas iš šalies. Referendumo kartelės nuleidimo labai laukia europietišką Lietuvos kryptį sustabdyti siekiantis Kremlius. Matėme, kokios įtakos iš Rusijos Federacijos buvo latviams, kai taip pat prisidengus demokratija buvo siekiama rusų kalbą įteisinti kaip valstybinę. O lietuviškus referendumus dėl atominės, kai per ketverius metus totaliai pasikeitė žmonių nuomonė apie branduolinę energetiką tik todėl, kad naujos atominės projekte nebeliko Rusijos dalyvavimo, vadinčiau klasikiniu informacinio karo pavyzdžiu. Kaip žinote, Vokietijoje referendumai uždrausti įstatymu nuo tada, kai ši tauta suprato propagandinių manipuliacijų tragiškas pasekmes. Hitleris pasiekė absoliučią valdžią būtent per referendumus. Todėl aš, būdama įsitikinusi demokratijos šalininkė, kviečiu dabartinės daugumos Seimo narius permąstyti šį pavojingą siūlymą, neatverti kelio manipuliacijoms, nesudaryti dar geresnių sąlygų informaciniams karams Lietuvoje rengti.“

Nuostabi dešinumo ir kvailumo harmonija.