Pirštu į akį

Pro Patria, 2014.02.21
Vytautas Radžvilas. Rusijos korta

Lietuvai pageidautinas ir siektinas santykių su Rusija modelis aiškus: tai turėtų būti tokie santykiai, kokie šiandien susiklostė, pavyzdžiui, tarp Vokietijos ir šios galiūnės agresijos iš tiesų nebeturinčių pagrindo bijoti anksčiau ne kartą nuskriaustų jos kaimynių. Deja, Lietuvai ir Rusijai iki tokių - pasitikėjimu ir abipuse pagarba grindžiamų - santykių kol kas toli. Todėl negali būti jokių iliuzijų: geopolitinė grėsmė Lietuvai tebėra didelė, o ją ignoruoti būtų nusikaltimas.

Tačiau tai nereiškia, kad apie šią grėsmę būtina klykti kiekvieną dieną nuo aušrų iki sutemų. Apie pamatinius dalykus dera kalbėti tik iš esmės ir tik tada, kai šito iš tiesų reikia. Tačiau šia taisykle žaidimo Rusijos korta meistrai kaip tik ir nesivadovauja. Jų elgesys tarsi patvirtintų žinomą posakį, kad šėtonas viską daro teisingai, tik truputėlį ne laiku ir ne vietoje. O kalbant konkrečiau, iš egoistinių paskatų beatodairiškai žaisdami šia korta jie padarė Rusijai didžiausią įmanomą paslaugą - beviltiškai diskreditavo nacionaliniam saugumui gyvybiškai svarbią temą. Vien tam, kad išliktų prie valdžios lovio, neveikiančių „Rusijos sulaikymo strategijų“ kūrėjai žaidžia valstybės likimu, nes kur reikia ir kur nereikia baugindami šiam klausimui jautrius rinkėjus jie pasiekė, kad net racionaliausi ir pagrįsčiausi argumentai dėl visiškai realių Rusijos keliamų grėsmių pradėti laikyti kone psichinės ligos, dažniausiai vadinamos „rusofobija“, apraiškomis

Esu dedikavęs šį blogą nusišnekėjimų ligai, manau iki šiol pavyko filtruoti ir dėti čia tik itin simptomiškus. Pavyzdžiui anksčiau išsakyti Radžvilo argumentai, esą gyvename vis dar postsovietinėje realybėje, man atrodė ginčytini (nes gyvename globalinėje neoliberalioje), bet į "keturių kojų" kategoriją netilpo.

Kalbant apie geopolitinius Rusijos interesus, didžiausias turėtų būt ne imperinės ambicijos, o savos valstybės išsaugojimas nuo subyrėjimo. Gal ne visi suvokia.

Juknevičienė, Adomėnas, purvinoji galia

Purvinoji galia:
Rasa Juknevičienė įspėja
Mantas Adomėnas įvardina
Pavyzdys

Kultūros ekspertė R.Juknevičienė

Rasa Juknevičienė apie purvinąją galią ir kultūrą:

Ji taip pat svarstė, kad terminas „minkštoji galia“ Rusijai ir Kinijai sunkiai gali būti pritaikomas, mat „minkštoji galia“ labiau reiškia savo autoriteto ir vertybių įtvirtinimą, o ne informacinę kovą. R.Juknevičienė siūlė šį terminą keisti „purvinąja galia“.

„Yra dar viena Rusijai svarbi sritis – kultūra. Noriu pasakyti vieną pastebėjimą. Esu tos kartos, kuri užaugo su rusų kultūra, ypatingai su Nikolajaus Gogolio, Aleksandro Puškino, Nikolajaus Nekrasovo ir Sergejaus Jesenino kūriniais. Mes su jais užaugome ir mums jie buvo didelis gėris. Bet, deja, taip atsitiko, kad šitose valstybėse dėl Vladimiro Putino politikos net Antonas Čechovas ir kitos pavardės darosi įrankiais. Ir darosi įrankiais mūsų kultūroje“, - sakė politikė, pridurdama, jog teatruose šių autorių kūriniai tarsi užėmę monopolį.

Adomėnas: skaldyk ir valdyk – „purvinosios galios“ technologijos Lietuvoje

Tradicinių dešinės partijų elektoratas Lietuvoje (o taip pat ir Baltijos šalyse bei Gruzijoje, jei tikėsime šiose srityse dirbančių kolegų atsiliepimais) skaldomas per ypatingą poveikio formą: radikalių tinklų kūrimą.

[...] Kokie tie šiame procese dalyvaujantys informaciniai tinklai? Tai beveik išskirtinai internetiniai portalai ir socialinių tinklų iniciatyvos: nuo „Tiesos.lt“, FB veikiančių profilių „Matrica Lietuvoje“ ir „Magdalena Šventoji“ iki „Ekspertai.eu“, „Alkas.lt“ ar net „Propatria.lt“, nuo egzotiškojo „Versijos.com“ iki įvairių iniciatyvų, nukreiptų prieš skalūnų dujas ir atominę elektrinę, nuo „Žemės vardu“ iki „Būkime vieningi“

Pavyzdys. Alkas.lt, radikali dešiniojo elektorato skaldytoja Aukštaitytė-Puteikienė:

Paviešinusi savo nuomonę apie vadinamą Neužmirštuolės akciją, susilaukiau atvirų patyčių Seimo narės Rasos Juknevičienės socialinėje paskyroje „Facebook“ (FB). Kai šeimininkas duoda komandą „Fas!“ šuniui ir tas puola šeimininko nurodytą asmenį, taip ir šiuo atveju, R.Juknevičienei publikavus FB repliką su nuoroda į mano nuomonę „Žydroji Sausio 13-osios parodija”, pasipylė tokie tekstai:

Pirmiausia apie mano sveikatą:

„šitai moteriškei trauma nunešė dalį smegenų“, „Jei mano vyras tokį straipsnį parašytų, tai pirmoj eilėj jį pasiusčiau pas psichiatrą pasitikrint ar tikrai buvo adekvatus rašinėdamas tokius kliedesius“, „smarkiai kirto tas uzbekiškas stiklinukas“ (užuomina į pernai mano patirtą traumą, kai mane sužalojo subyrėjęs stiklinis viešbučio stogelis, sudužęs nuo iš devinto viešbučio aukšto azerbaidžaniečių išmestos stiklinės).

Radosi net tikrų „daktarų“ su diagnozėm. Štai kaip iš peties rėžė LRT Naujienų tarnybos vadovas mano kursiokas Audrius Matonis: „O kas sakė, kad violietinė to naglo klinikinio iš Klaipėdos natūra yra lietuviška? Žvelk Ryčiau “. Beje, valstybinis transliuotojas LRT jau atsikratė savo pavadinime žodžio „Lietuva“: keičiant transliuotojo ženklą, buvo palikta tik raidelė L, todėl eteryje skamba jau nebe „Lietuvos radijas ir televizija“, o tik liežuvio mankštai skirta „elertė“ …

Be to, parašydama savo nuomonę apie tai, kad Sausio 13-ąją būtina išlaikyti tautinės vėliavos simboliką, sulaukiau kaltinimų, kad taip vykdau Rusijos spec. tarnybų užsakymą!!!

Beribė fantazija liejosi tokia leksika:

„Gal kremliaus angelai sapnuose aplankė?“, „o tu tikras, kad natūra lietuviška?“

Ir galutinės išvados:

„vis atsiranda kitaip mąstančių ir būtinai viešai drebia savo niekinančią nuomonę. Šlykštu.“„Manau, visiems kritikuojantiems dangaus spalvą ir neužmirštuolės žiedą nepatinka ne spalva, o būtent kad mes norime neužmiršti Sausio 13 ir aukas. Manau, tiems patiems nepatinka, kai mes primenam apie okupaciją, apie agresivėjančią Rusiją ir aplamai nepatinka Lietuvą, kurioje jie gyvena ir nuolat dergia.“ (kalba šio komentaro ir kitų – netaisyta).

Tai jau kažkur girdėta. Jau gyvenom tokioje valstybėje, kurioje buvo galima tik viena – teisinga – nuomonė, visi kitaip mąstantys buvo apšaukiami Tėvynės priešais.

---------

Būtina įvardinti žmones, demonstruojančius perteklinę kultūrą ir priešingai strateginiams Lietuvos tikslams apeliuojančius į patriotizmą: dešiniojo elektorato skaldytojai. Purvinoji galia.

Normalu, kad Juknevičienė nevaržo savo facebook draugų. Kultūra kenktų vienybei. Purvas aplinkui, nėra priežasčių cackintis.