Nei vieno argumento euro įvedimui, tik rusofobija

delfi.lt
A.Spraunius. Lietuva neturi kito pasirinkimo – tik eurą

Čekai neskuba įsivesti euro, įsives kokiais 2018-aisiais, ir – ką? Čekija geopolitiškai priklauso Vidurio Europos regionui, jis vis dėlto saugesnis negu rytinė Baltijos pakrantė, kuri yra ES rytinis forpostas akistatoje su ne visada prognozuojamomis rytinėmis kaimynėms.

[...] Mūsų šalis neturi kito pasirinkimo kaip įsilieti ES pinigų sąjungą ir dar labiau įtvirtinti savo kaip europinės valstybės pozicijas. Kad niekas, niekur ir niekada neturėtų iliuzijų dėl Lietuvos apsisprendimo Tai svarbu ir geopolitiškai, ir ekonomiškai. Kaip viešojoje erdvėje išsitarė viena mūsų šalyje dirbanti vokiečių verslininkė, svarbu parodyti, jog Lietuva yra Vakarų Europos ir euro zonos dalis, kad ji – įdomi verslo partnerė ir verslo kūrimo vieta.

Kai kurių žmonių ar žmonių grupių euro „nenoras“ (tokio mūsų šalyje veikiausiai esama) verčia daryti paprastą išvadą, kad „nenorintieji“ patys asmeniškai ar „patarti“ netiki ir vieningos Europos projektu. Kai kurių suinteresuotų valstybių suinteresuota (tai reiškia, ne visa) žiniasklaida ar suinteresuoti viešieji asmenys daugybę metų bent keletą kartų per mėnesį laidoja ir Europą, ir visus Vakarus. Tačiau vienas dalykas yra atidirbant įvaizdį pūsti žandus ir neva autoritetingai nežinia kelintą kartą skelbti, kad tai jiems, tiems kitiems, dabar jau tikrai galas, arba išgirdus dar vieną ne itin guodžiančią žinią rėkti, kad dangus jau griūva, na, geriausiu atveju, grius rytoj. Nesvarbu, kad tą kitą dieną pasaulio pabaiga kažkaip neištinka. Nieko nepadarysi, toks darbas.

Jeigu būtų logikos tikėti vieningos Europos projektu, nereiktų dviejuose trečdaliuose teksto aprašinėti eurozonos recesijos. Paskutinioji pastraipa - išvis delfi komentaras.

Mažai priežasčių "nesimesti"

A. Spraunius. Ar Lietuva mesis prie rusų atominės elektrinės?

Beje, apie žiniasklaidos mielai eskaluojamų populistinių šūkių įtaką lietuviškuose referendumuose. 2008-ųjų rugsėjo referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo už tolesnį sovietinio tipo reaktoriaus eksploatavimą balsavo 91 proc. žmonių iš 48,5 proc. balsavusiųjų (referendumas paskelbtas neįvykusiu). 2012-ųjų referendume Visagino atominės jėgainės projektą sustabdė 62,74 proc. žmonių iš 52,39 proc. balsavusiųjų. Absoliučiais skaičiais reikalai atrodo taip: Ignalinos elektrinės veiklos pratęsimui pritarė 1 156 738 šalies piliečiai, Visagino jėgainės statybai nepritarė 853 163 žmonės. Taigi, daugiau kaip 300 tūkst. Lietuvos piliečių seni rusiški reaktoriai mielesni negu nauji japoniški – štai toks visuomenės nuomonės šastelėjimas viso labo per ketverius metus.

Daugiau negu pusei Lietuvos piliečių patinka už elektrą mokėti mažiau. Ignalinos atominės elektrinės sustabdymas buvo jeigu ne ekonominis nusikaltimas, tai grubi politinė klaida.

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje lyg tarp kitko šmėkštelėjusi Lietuvos energetikos instituto mokslininkų išvada nurodo, kad Visagino atominė elektrinė būtų nuostolinga, mat jos gaminama elektra nebūtų konkurencinga, aplinkinėse šalyse elektros bus galima įsigyti pigiau.

Elektra yra būtinoji prekė, sutrikus energijos tiekimui regioniniu mastu, natūralu, kad kiekviena valstybė pirmiausia rūpinsis savo reikalais, o elektrą importuojanti šalis, ir šiaip būdama priklausoma nuo kitų (pirmiausia kainos prasme), atsidurs nepavydėtinoje padėtyje. Tikriausiai nepataisomi naivuoliai ir išlaidautojai yra europiečiai, jei tik Kroatijoje ir Latvijoje elektros importuojama daugiau nei 15 proc., ES elektros importo vidurkis siekia 10 procentų. Lietuvoje uždarius Ignalinos jėgainę vadinamosios bazinės elektros gaminama tik apie 20 proc.

Tik nepataisomi naivuoliai ir išlaidautojai uždarinėja veikiančias jėgaines neturėdami alternatyvos bazinei energijai gaminti. Ir eurointegraciniai aferistai.

Na, gerai Visagino atominės jėgainės projekto atsisakoma, tai gal nėra lemtinga pasekmė siekiant šalies prisijungimo prie Europos elektros perdavimo sistemos. Bet ar gali kas nors būti tikras, kad Lietuva nesugalvos mestis prie rusų atominės elektrinės Kaliningrado srityje. Rusų interneto dienraštis „regnum.ru“ praėjusių metų lapkričio 12-ąją citavo Rusijos Dūmos Gamtos išteklių, jų naudojimo ir ekologijos komiteto pirmininko pirmąjį pavaduotoją Valerijų Jazevą, kuris pareiškė, kad naujos Lietuvos valdžios pasiūlymas atsisakyti Visagino jėgainės projekto suteikia daugiau perspektyvų Kaliningrado atominei elektrinei. Esą šiuo metu Lietuvos valdžia pabrėžia teigiamą požiūrį į branduolinę energetiką ir neatmeta galimybės ateityje elektros energiją pirkti iš kitų atominių elektrinių, taip pat ir iš statomos Kaliningrade.

Laikomės tik santykinai pigios rusiškos elektros energijos importo dėka. Statomas Kaliningrado reaktorius orientuotas į bazinės elektros energijos eksportą negalėtų veikti nesinaudodamas lietuviška infrastruktūra ir rezerviniais pajėgumais, o eksportui naudotų lietuviškas jungtis. Tokioje situacijoje Lietuva turi visas garantijas, kad energijos "kranelis" nebus panaudotas politiniam spaudimui prieš ją, tik diversifikuoja tiekimą gaudama pašonėje naują pigios energijos šaltinį.

Pigi bazinė elektra yra gėris, ir atominė energetika išties yra vienas efektyviausių energijos šaltinių. Ir rusiška tame tarpe. Štai, praėjusį mėnesį suomiai pasikvietė Rosatom greta Toshiba'os į konkursą atominės jėgainės Hanhikivi-1 statybai - "metasi" ir bėdos nemato.