A. Spraunius. Ar Lietuva mesis prie rusų atominės elektrinės?
Beje, apie žiniasklaidos mielai eskaluojamų populistinių šūkių įtaką
lietuviškuose referendumuose. 2008-ųjų rugsėjo referendume dėl Ignalinos
atominės elektrinės veiklos pratęsimo už tolesnį sovietinio tipo
reaktoriaus eksploatavimą balsavo 91 proc. žmonių iš 48,5 proc.
balsavusiųjų (referendumas paskelbtas neįvykusiu). 2012-ųjų referendume
Visagino atominės jėgainės projektą sustabdė 62,74 proc. žmonių iš 52,39
proc. balsavusiųjų. Absoliučiais skaičiais reikalai atrodo taip:
Ignalinos elektrinės veiklos pratęsimui pritarė 1 156 738 šalies
piliečiai, Visagino jėgainės statybai nepritarė 853 163 žmonės. Taigi,
daugiau kaip 300 tūkst. Lietuvos piliečių seni rusiški reaktoriai
mielesni negu nauji japoniški – štai toks visuomenės nuomonės
šastelėjimas viso labo per ketverius metus.
Daugiau negu pusei Lietuvos piliečių patinka už elektrą mokėti mažiau. Ignalinos atominės elektrinės sustabdymas buvo jeigu ne ekonominis nusikaltimas, tai grubi politinė klaida.
Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje lyg tarp kitko šmėkštelėjusi Lietuvos energetikos instituto mokslininkų išvada nurodo, kad Visagino atominė elektrinė būtų nuostolinga, mat jos gaminama elektra nebūtų konkurencinga, aplinkinėse šalyse elektros bus galima įsigyti pigiau.
Elektra
yra būtinoji prekė, sutrikus energijos tiekimui regioniniu mastu,
natūralu, kad kiekviena valstybė pirmiausia rūpinsis savo reikalais, o
elektrą importuojanti šalis, ir šiaip būdama priklausoma nuo kitų
(pirmiausia kainos prasme), atsidurs nepavydėtinoje padėtyje.
Tikriausiai nepataisomi naivuoliai ir išlaidautojai yra europiečiai, jei
tik Kroatijoje ir Latvijoje elektros importuojama daugiau nei 15 proc.,
ES elektros importo vidurkis siekia 10 procentų. Lietuvoje uždarius
Ignalinos jėgainę vadinamosios bazinės elektros gaminama tik apie 20
proc.
Tik nepataisomi naivuoliai ir išlaidautojai uždarinėja veikiančias jėgaines neturėdami alternatyvos bazinei energijai gaminti. Ir
eurointegraciniai aferistai.
Na, gerai Visagino atominės jėgainės projekto atsisakoma, tai gal nėra
lemtinga pasekmė siekiant šalies prisijungimo prie Europos elektros
perdavimo sistemos. Bet ar gali kas nors būti tikras, kad Lietuva
nesugalvos mestis prie rusų atominės elektrinės Kaliningrado srityje.
Rusų interneto dienraštis „regnum.ru“ praėjusių metų lapkričio 12-ąją
citavo Rusijos Dūmos Gamtos išteklių, jų naudojimo ir ekologijos
komiteto pirmininko pirmąjį pavaduotoją Valerijų Jazevą, kuris pareiškė,
kad naujos Lietuvos valdžios pasiūlymas atsisakyti Visagino jėgainės
projekto suteikia daugiau perspektyvų Kaliningrado atominei elektrinei.
Esą šiuo metu Lietuvos valdžia pabrėžia teigiamą požiūrį į branduolinę
energetiką ir neatmeta galimybės ateityje elektros energiją pirkti iš
kitų atominių elektrinių, taip pat ir iš statomos Kaliningrade.
Laikomės tik santykinai pigios rusiškos elektros energijos importo dėka. Statomas Kaliningrado reaktorius orientuotas į bazinės elektros energijos eksportą negalėtų veikti nesinaudodamas lietuviška infrastruktūra ir rezerviniais pajėgumais, o eksportui naudotų lietuviškas jungtis. Tokioje situacijoje Lietuva turi visas garantijas, kad energijos "kranelis" nebus panaudotas politiniam spaudimui prieš ją, tik diversifikuoja tiekimą gaudama pašonėje naują pigios energijos šaltinį.
Pigi bazinė elektra yra gėris, ir atominė energetika išties yra vienas efektyviausių energijos šaltinių. Ir rusiška tame tarpe. Štai, praėjusį mėnesį
suomiai pasikvietė Rosatom greta Toshiba'os į konkursą atominės jėgainės Hanhikivi-1 statybai - "metasi" ir bėdos nemato.