"Valstybės" pilstukas apie Rusijos smegenų ploviklį

Monika Poškaitytė, Žurnalas „Valstybė“. Rusijos smegenų ploviklio importas auga

Suklystumėte galvodami, kad straipsnis apie priešišką Lietuvai Rusijos veiklą. Nieko panašaus. Autorė tiesiog išvardina keletą dalykų, kurie gali stiprinti Rusijos kultūrinę į taką irba atitikti Rusijos interesus.

Nors rusiški kanalai populiarėja, be rusiškų žiburėlių neįsivaizduojama naujametė programa, rusiški filmai ir humoro laidos užima vis didesnę programų tinklelių dalį, Rusija Lietuvoje vertinama labai neigiamai. „Neigiamas įvaizdis dar nereiškia, kad iš to nėra strateginės naudos. Pavyzdžiui, neseniai paskelbti duomenys, kad Rusijoje Lietuva taip pat patenka į priešų penketuką. Toks įvaizdis sėkmingai išnaudojamas, tarkim, komunikuojant, kad Lietuvoje rengiami Rusijos opozicijos „revoliucionieriai“. Kita vertus, Rusija kaip savo geopolitinius sąjungininkus mato nebūtinai konkrečius kanalus, bet ir tam tikras grupes, kurios skaldo visuomenę, pavyzdžiui, Lenkijos klausimas, tradicionalistai, radikalūs dešinieji. Tačiau šios grupės nebūtinai yra kontroliuojamos Rusijos, jos egzistuoja savaime ir veikia kaip darbinis arkliukas. Kodėl tuo nepasinaudojus?“ – klausia dr. N. Maliukevičius. Tokių sėkmingo pasinaudojimo pavyzdžių šiandienos aktualijose rastume nemažai, pradedant žaliųjų judėjimu ir tautinio jaunimo eitynėmis, baigiant mitais apie juvenalinę justiciją.

Toliau situacija, įtartinai panaši į "tam tikros grupės Rusijos geopolitinių sąjungininkų" darbus

Iš tiesų, pačios žiniasklaidos priemonės palaiko užsieninių smegenų ploviklių pirkimą, užuot kūrusios autorinę produkciją, o reklamos užsakovai noriai perka minutes kanaluose, kurių transliacijos kelia nemažai klausimų. Čia ir vėl reikia grįžti prie ekonomikos [...] autorinės produkcijos kūrėjams nuosmukio akivaizdoje valstybė smogė į paširdžius. Pavyzdžiui, nuo 2009 m. naktinės mokesčių reformos iki 2012 m. vien „Sodrai“ žurnalas VALSTYBĖ sumokėjo 1,16 mln. litų mokesčių. Tai beveik trigubai daugiau, nei būtų sumokėjęs, jei tokios reformos nebūtų buvę. Su tokia pačia problema greičiausiai susidūrė ir dauguma mūsų kolegų, taip pat atlikėjai, filmų kūrėjai ir daugybė kitų, kuriančių autorinę produkciją. Natūralu, kad tokiu atveju pigiau pirkti ar net pasiskolinti užsienio kūrėjų darbus ir juos išversti.

Konservatoriai su liberalais veikė kaip "darbinis Rusijos arkliukas"? Che.

Pabaigai - privalomas prezidentės nusišnekėjimų pakartojimas - kad per lengvai neužsimirštų.

Kai kuriuos Lietuvos informacijos politikos padarinius prezidentė jau įvardijo savo metiniame pranešime: iškilęs pseudožaliųjų judėjimas ir farsu virtęs referendumas.

Kuo skiriasi žalieji nuo pseudožaliųjų?