Prezidentė informuota

2013.10.31



2013.11.21. Gratis:
Prezidentūroje - išskirtinis D. Ulbinaitės pareiškimas

Pareigūnų buvau tik perspėta apie tai, kad prieš Lietuvą ir mūsų šalies prezidentę pirmą kartą istorijoje sutelktos elitinės Rusijos žvalgybos pajėgos.

2014.01.15. Gratis #2:
TS-LKD ragina Seimą atkreipti dėmesį į kitų šalių bandymą kompromituoti Lietuvos valstybę žinomų visuomenės veikėjų rankomis

Mantas Adomėnas:

Šiuo metu tokį informacinį puolimą prieš Prezidentę ir stebime, kai bandoma ją kompromituoti dėl tariamo VSD pažymos paviešinimo. Taigi vyksta būtent tai, ką prognozavo ir apie ką perspėjo VSD parengta pažyma - Prezidentės puolimas ir bandymas ją kompromituoti.

Farsas stokojo cirkuliarinės logikos.

Kremlius užkariaus Europą

Liguistas tekstas žemiau bet kokios kritikos. Kopijuoju fragmentą.

V. Normanas. Naujas Šaltasis karas: Rusija prieš ES

„Rusijoje įmanoma viskas, išskyrus reformas“, - rašė O. Wilde‘as. Net daugiau nei po šimto metų niekas nepakito. Sovietologo Roberto van Voreno nuomone, Rusijoje totalitarizmas yra ne V. Putino ir jo aplinkos projektas, o sisteminis reiškinys, turintis daug gilesnes šaknis už buvusio KGB darbuotojo ir genialaus makiavelisto Vladislavo Surkovo valdoma Matrica.

Kitaip sakant, tai dar ir mentaliteto požymis: amžinas vergų ir Pono sindromas. Manau, didžioji dalis Rusijos liaudies yra amžinos Stokholmo sindromo aukos. Nors keletas didelių mitingų, nukreiptų prieš Putino rėžimą, įrodo, kad atsirado nemažai nuo to pasveikusių. Bet vis tiek: tai dar nėra kritinė masė ir nežinia, kada ji susikurs. Vadinasi, mums teks grumtis su Kremliumi arba tapsime tokiais pačiais vergais, kokiais buvome SSRS laikais.

Kremliaus politika, dabar kovojanti su ES, negali gyvuoti be „kovos“. Koks totalitarizmas kada nors be jos buvo gyvybingas? Koks be kovos neužgeso? Galbūt ir Senovės Romos imperiją pražudė tai, kad beveik neliko rimtų priešų.

Kremlius kovoja ne tik dėl Europos užkariavimo, bet ir dėl savo išlikimo: visos ekonominės priemonės, kurių griebiasi, nuo muitų iki dujų politikos, yra tos kovos išraiška. Rusijos ekonomika neauga, tačiau ši šalis leidžia sau išlaidauti, nes naiviai tiki, kad parblokšta Europa yra to verta. Kremliui geriau visiškai nuskurdusi Rusijos liaudis, nei klestinti Europa ir geriau gyvenanti Rusijos liaudis. Kremliaus zombiai paaukos bet ką, kad iš paskutiniųjų bandytų parodyti savo galią.

[2013.11.05 papildymas] Delfyje matau dar vieną V.N. tekstą. Tas pats per tą patį.
V. Normanas. Lemtingas Kremliaus karas prieš Lietuvą

Masiulis be vairo

15min.lt - Kęstutis Masiulis: Maskva telkia frontą prieš Prezidentę

Iš imperinių svajonių apie komunistinį pasaulį, o vėliau apie didžiąją Sovietų Sąjungą niekaip negalinti išsivaduoti Rusija eilinį kartą praranda įtaką. Turtinga ir demokratiška Europos Sąjunga paviliojo Rytų partnerystės šalis dar labiau suartėti. Buvusioms sovietinėms šalims siūloma Asociacijos sutartis, kuri tvirtesniais saitais surištų tarpusavio ekonomikas, o tuo pačiu padidintų valstybių nepriklausomybę nuo Maskvos.

[...] Lietuvos diplomatai zuja po Europos Sąjungą ir agituoja už pagalbą ir draugystę su Ukraina. O dar Lapkričio susitikimas dėl Rytų partnerystės Vilniuje. Tai erzina Maskvą. Taip arti, ką tik buvusiame pavaldžiame „gubernijos mieste“, dėliojami Rusijos interesams nenaudingi susitarimai.

Šios drąsios politikos architektai Lietuvoje yra konservatoriai ir Prezidentė, kai socdemai garsėja baimingomis iliuzijomis, kad santykius su Rusija galima „perkrauti“. Kadangi dešiniuosius nuo Vyriausybės vairo pavyko nustumti, tai pagrindinė ašaka Rusijai liko Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Todėl Rusijai būtina imtis visų įmanomų priemonių ir pakeisti Prezidentą. [...]

Taigi į postą skiriama Loreta Graužinienė, kuri nors nėra pakankamai agresyvi ir neturi geros iškalbos, tačiau ypač paklusni ir atsidavusi Viktorui, todėl turėtų uoliai klausyti jo instrukcijų ir nekartoti pasitikėjimo nepateisinusio V. Gedvilio klaidų. Pagrindinė naujosios vadovės užduotis yra didinti įtampą su Prezidentūra, blokuoti Prezidentės įstatymų pataisas ir sudaryti įspūdį, kad Prezidentė negali likti antrai kadencijai. Jau naudojama retorika, kad Prezidentė yra autoritariška ir būtina tam priešintis.

Ne visai aišku, koks reikalas Lietuvos diplomatams maltis po Europą ir agituoti už draugystę su Ukraina. Neaišku, kodėl dešiniųjų pralaimėtus rinkimus reikia vadinti "nustūmimu nuo vyriausybės vairo", o Grybauskaitės valdymo metodų įvardinimą, ypač kai pirmoji apie juos prakalbo bendrapartietė Irena Degutienė - retorika.

Lietuvoje vėl kryžiuojasi Rytų ir Vakarų interesai, tačiau mes esame tvirtai apsisprendę ir pasirinkę. Visi bandymai mūsų valstybės kursą pakreipti Maskvos naudai yra nepriimtini ir išdavikiški.

Žmogus visai susitapatinęs su "Vakarų interesais". Net neaišku, ar beprisimena, kam davęs priesaiką.

Lietuva turi dar ir savo interesus.

Lietuviai negali turėti politinių teisių, nes jomis pasinaudos Kremlius

Tiesos.lt pagavo už liežuvio ex. gynybos ministrę Rasą Juknevičienę.

Seimo narė, Tėvynės sąjungos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė, 2013 m. spalio 1 d. kalbėdama plenariniame Seimo posėdyje apie siūlomą pataisą sumažinti referendumui sušaukti reikalingų parašų kiekį nuo 300000 iki 100000, įspėjo Lietuvos politikus ir piliečius dėl klastingų Rusijos kėslų.

Taigi ponia R. Juknevičienė teigė:

„Svarstome labai pavojingą nacionalinio saugumo požiūriu siūlymą. Kodėl? Todėl, kad prisidengiant demokratija suteikiamas įrankis interesų mūsų regione turinčioms kaimynėms valstybėms veikti Lietuvoje, daryti įtaką krašto politiniam gyvenimui ir netgi bandyti keisti jos dabartinę geopolitinę orientaciją. Turiu omenyje valstybes, kurios jau dabar čia rengia informacines atakas, skiria tam didžiulius pinigus. Mūsų teisėsaugos, žvalgybinės institucijos nėra gana stiprios, kad galėtų efektyviai užkardyti įtakas iš šalies. Referendumo kartelės nuleidimo labai laukia europietišką Lietuvos kryptį sustabdyti siekiantis Kremlius. Matėme, kokios įtakos iš Rusijos Federacijos buvo latviams, kai taip pat prisidengus demokratija buvo siekiama rusų kalbą įteisinti kaip valstybinę. O lietuviškus referendumus dėl atominės, kai per ketverius metus totaliai pasikeitė žmonių nuomonė apie branduolinę energetiką tik todėl, kad naujos atominės projekte nebeliko Rusijos dalyvavimo, vadinčiau klasikiniu informacinio karo pavyzdžiu. Kaip žinote, Vokietijoje referendumai uždrausti įstatymu nuo tada, kai ši tauta suprato propagandinių manipuliacijų tragiškas pasekmes. Hitleris pasiekė absoliučią valdžią būtent per referendumus. Todėl aš, būdama įsitikinusi demokratijos šalininkė, kviečiu dabartinės daugumos Seimo narius permąstyti šį pavojingą siūlymą, neatverti kelio manipuliacijoms, nesudaryti dar geresnių sąlygų informaciniams karams Lietuvoje rengti.“

Nuostabi dešinumo ir kvailumo harmonija.

Bernardas Gailius: Kam Lietuvai karas su Rusija?

15min.lt. Bernardas Gailius: Kam Lietuvai karas su Rusija

Lietuvos karas su Rusija jau vyksta visais frontais. Nacionalinė televizija sekmadienį pranešė, kad karas ne tik ekonominis, bet dar ir informacinis. Dar anksčiau karinių reikalų ekspertai nepraleido progos pavaikyti šiurpuliukus mūsų nugaromis išsamiai papasakodami, kaip vyksta Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių pratybos „Zapad 2013“ [...]

Ko jūs asmeniškai netekote šiame kare su Rusija? Jei tai būtų tikras karas, jums ne tik nekiltų toks klausimas, bet ir nebūtų laiko į jį atsakinėti. Nepaversiu savo teksto pamokslu, bet, manau, svarbu pabrėžti, kad nesąžininga kalbėti apie karą šiuolaikinės Lietuvos situacijoje. Papasakokite nuo dujų žūstantiems sirams, kad Lietuva taip pat kariauja su Rusija – pažiūrėsim, ką jie atsakys.

Be to, tuščiai švaistytis karo šūkiais yra ne tik amoralu, bet ir pavojinga – prisiminkite Mikės Melagėlio istoriją. Todėl stebint visą šį Lietuvos viešosios erdvės siautulį kyla tik vienas rimtas klausimas – kam mums visa tai?

Pacitavau tik įžangos fragmentą. Autoriaus įžvalgos apie Lietuvos santykiuose su Rusija daromas politines klaidas vertos visokeriopo dėmesio.

"Valstybės" pilstukas apie Rusijos smegenų ploviklį

Monika Poškaitytė, Žurnalas „Valstybė“. Rusijos smegenų ploviklio importas auga

Suklystumėte galvodami, kad straipsnis apie priešišką Lietuvai Rusijos veiklą. Nieko panašaus. Autorė tiesiog išvardina keletą dalykų, kurie gali stiprinti Rusijos kultūrinę į taką irba atitikti Rusijos interesus.

Nors rusiški kanalai populiarėja, be rusiškų žiburėlių neįsivaizduojama naujametė programa, rusiški filmai ir humoro laidos užima vis didesnę programų tinklelių dalį, Rusija Lietuvoje vertinama labai neigiamai. „Neigiamas įvaizdis dar nereiškia, kad iš to nėra strateginės naudos. Pavyzdžiui, neseniai paskelbti duomenys, kad Rusijoje Lietuva taip pat patenka į priešų penketuką. Toks įvaizdis sėkmingai išnaudojamas, tarkim, komunikuojant, kad Lietuvoje rengiami Rusijos opozicijos „revoliucionieriai“. Kita vertus, Rusija kaip savo geopolitinius sąjungininkus mato nebūtinai konkrečius kanalus, bet ir tam tikras grupes, kurios skaldo visuomenę, pavyzdžiui, Lenkijos klausimas, tradicionalistai, radikalūs dešinieji. Tačiau šios grupės nebūtinai yra kontroliuojamos Rusijos, jos egzistuoja savaime ir veikia kaip darbinis arkliukas. Kodėl tuo nepasinaudojus?“ – klausia dr. N. Maliukevičius. Tokių sėkmingo pasinaudojimo pavyzdžių šiandienos aktualijose rastume nemažai, pradedant žaliųjų judėjimu ir tautinio jaunimo eitynėmis, baigiant mitais apie juvenalinę justiciją.

Toliau situacija, įtartinai panaši į "tam tikros grupės Rusijos geopolitinių sąjungininkų" darbus

Iš tiesų, pačios žiniasklaidos priemonės palaiko užsieninių smegenų ploviklių pirkimą, užuot kūrusios autorinę produkciją, o reklamos užsakovai noriai perka minutes kanaluose, kurių transliacijos kelia nemažai klausimų. Čia ir vėl reikia grįžti prie ekonomikos [...] autorinės produkcijos kūrėjams nuosmukio akivaizdoje valstybė smogė į paširdžius. Pavyzdžiui, nuo 2009 m. naktinės mokesčių reformos iki 2012 m. vien „Sodrai“ žurnalas VALSTYBĖ sumokėjo 1,16 mln. litų mokesčių. Tai beveik trigubai daugiau, nei būtų sumokėjęs, jei tokios reformos nebūtų buvę. Su tokia pačia problema greičiausiai susidūrė ir dauguma mūsų kolegų, taip pat atlikėjai, filmų kūrėjai ir daugybė kitų, kuriančių autorinę produkciją. Natūralu, kad tokiu atveju pigiau pirkti ar net pasiskolinti užsienio kūrėjų darbus ir juos išversti.

Konservatoriai su liberalais veikė kaip "darbinis Rusijos arkliukas"? Che.

Pabaigai - privalomas prezidentės nusišnekėjimų pakartojimas - kad per lengvai neužsimirštų.

Kai kuriuos Lietuvos informacijos politikos padarinius prezidentė jau įvardijo savo metiniame pranešime: iškilęs pseudožaliųjų judėjimas ir farsu virtęs referendumas.

Kuo skiriasi žalieji nuo pseudožaliųjų?

Rusijos ir Kipro ekspertas Vyšniauskas

Tai bus vienas geresnių "keturių kojų" kolekcijos eksponatų. Tekste, kurio didžioji dalis yra legitimi polemika, šešėlinės konservatorių vyriausybės kancleriu save pristatantis Andrius Vyšniauskas įterpė ir dovanėlę mums. A. Vyšniauskas. Lietuva, Rusija, ES ir realybė. Atsakymas A. Mitrulevičiui

Vokietija ir Prancūzija anksčiau buvo laikomos Rusijos užtarėjomis Vakaruose, tačiau dabar ir jų požiūris kinta. Vokietija nepaisydama glaudžių energetinių ryšių su Rusija, praregėjo šios valstybės ekonominę ir finansinę grėsmę, kuri pastaruoju metu labiausiai pasireiškė bankų krizės apimtame Kipre. Šioje mažytėje Viduržemio jūros saloje buvo laikomi Rusijos oligarchų milijardai ir tai beprotiškai išpūtė jos bankinį sektorių (jis buvo 700 proc. didesnis nei šalies BVP). Būtent ne visada sąžiningai uždirbti Rusijos oligarchų indėliai tapo Kipro bankinio sektoriaus burbulo susiformavimo ir sprogimo priežastimis.

Tačiau paradoksalu, kad Kiprą teko gelbėti ne Rusijai, kurios piliečių pinigai saugomi šios salos bankuose, o ES su Vokietija priešakyje. Natūralu, kad Angelai Merkel prieš artėjančius parlamento rinkimus šį rugsėjį tokia Rusijos dovanėlė tikrai neturėjo patikti. Juo labiau kai įtakingi Rusijos verslo bei valdžios atstovai ir toliau vis dar priekaištauja, kad ES Kipre išgelbėjo per mažai jų pinigų.

[...] Kipro bankų krizė yra geriausias pavyzdys, kaip Rusijos oligarchų dažnai ne itin švarūs pinigai gali suduoti smūgį visos Europos finansiniam stabilumui. Po Kipro Rusijos oligarchų milijardai keliaus į kitas valstybes ir kels grėsmę ten.

Indėlininkai, net stambūs indėlininkai negali išpūst finasinių burbulų. Bankai bankrutuoja ne dėl "blogų indėlių", o dėl blogų aktyvų. Bankų aktyvų priežiūra yra bankų savininkų ir centrinių bankų prerogatyva, indėlininkai gali tiktai tapti blogos priežiūros aukomis.

Konkrečiai Kipro atveju bankai buvo daug investavę į Graikijos ekonomiką, tame tarpe ir dideles sumas į Graikijos vyriausybės obligacijas, kurių išmokėjimą europos politikai ilgą laiką garantavo. Skolos restruktūrizavimas, taikant jį išimtinai privačiam sektoriui, padarė milijardinius nuostolius investuotojams, tame tarpe bankams.

Latvių PAREX'o krizę savo laiku išties išprovokavo rusiškos kilmės kapitalo nutekėjimas, bet tikroji problema slypėjo bloguose aktyvuose, o dar giliau - bankų nepriežiūroje.

Su bankų priežiūra rimtų problemų turi visa Europa, tai išvis su Rusija nesusiję dalykai.

Rezidentūra Žygaičiuose

LNK, Delfi: Skalūnų dujų gavybos priešininkai gavo solidžias kompensacijas iš rusiškų dujų importuotojų

Aršią Žygaičių bendruomenės kovą prieš skalūnų dujų gavybą temdo ryšiai su rusiškų dujų importuotojais. Paaiškėjo, kad Žygaičių bendruomenės vadovas iš „Lietuvos dujų“ gavo 10 tūkst. litų, praneša LNK „Žinios“.
Vietos gyventojai pasakoja, kad šalia Balčių kaimo rusiškas dujas importuojančių „Lietuvos dujų“ vamzdžiai atgulė neseniai. Jie nutiesti per vietinių žemes.
Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas neslepia, kad iš „Lietuvos dujų“, kurių daugiau kaip trečdalį akcijų valdo „Gazprom“, nemažai bendruomenės narių gavo pinigų. Jis pats - taip pat. Už tai, kad puskilometrio dujotiekio trasa nutiesta per jo mišką iš rusiškų dujų pardavėjų bendruomenės vadovas teigia gavęs vienkartinę 10 tūkst. litų kompensaciją.
Tačiau gavęs pinigų iš vienų dujininkų, interesų konflikto dėl protestų prieš kitus - skalūnų dujų išgavėjus - bendruomenės vadovas neįžvelgia.

Nemunas B (beveik neanoniminis blogeris, dirbantis Lietuvos dujose): Kaip kuriami demonai

Dujotiekio Jurbarkas  -  Klaipėda, statomo su ES parama, suderinto su Valstybine energetikos ir kainų kontrolės komisija, įtraukto į visus į manomus valstybinius energetikos strategijos dokumentus trasa eina per Lietuvos piliečiams priklausančą žemę. Magistralinis dujotiekis objektas toks, kad jį pastačius žemės vertė sumažėja dėl taikomų užstatymo tankio ir ūkinės veiklos apribojimų (apsaugos zona po 25 metrus į abi puses nuo dujotiekio ašies reiškia, kad ten negalima nieko statyti, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai) , be to, statybos metu sunaikinama dalis auginamo derliaus (miškuose iškertami medžiai), važinėja technika, rausiama žemė, kai kuriuose sklypuose įrengiamos čiaupų aikštelės ir privažiavimo keliai ir dėl to, absoliučiai normali praktika, taikoma visame laisvajame pasaulyje, kuriame žmogaus teisė į nuosavybę yra šventa ir jos apribojimas kompensuojamas pinigais (klaip šlykštu, ar ne?).
Žemės savininkams, su jais suderinus trasą buvo išmokėtos kompensacijos šimtams savininkų nuo pat Jurbarko iki pat Klaipėdos, kaip ir šimtams savininkų nuo Pabradės iki Visagino, kaip šimtams savininkų nuo kauno iki Šakių, visada, kai statomi tokie objektai. Ir iš to yra padaromas skandalas.

Toną rusofobijos pliūpsniui uždavė Grybauskaitė

Iš prezidentės metinio pranešimo

Tačiau, jeigu neįstengsime galutinai nusiplėšti energetinės priklausomybės pančių, ir toliau išliksime ekonomiškai pažeidžiami. Nes būtent energetika yra pavojingiausias geopolitinis instrumentas, naudojamas mūsų ekonominei, socialinei ir net politinei nepriklausomybei sumenkinti.

[...] Kol mes nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės, kurdami jau septintą Nacionalinę energetikos strategiją, už mus sprendžia slapti „Rosatom" vizitai, paslaptingi „Gazprom" memorandumai ir pseudožaliųjų kuriami filmukai.

Dedamos didelės pastangos norint sustabdyti viską, kas gali mus padaryti energetiškai savarankiškesnius. Įtaka daroma tiesiogiai per oficialius asmenis, per suinteresuotus verslininkus, žiniasklaidos priemones, tarpininkus.

Svetimi ekspertai sprendžia už mus, kuri atominė elektrinė geriausia Lietuvai - Visagino, Kaliningrado ar Astravo. Iš kur mums pirkti dujas ir kas turi žvalgyti mūsų žemės gelmes.

Dėl energetinio mūsų šalies neapibrėžtumo Lietuvą aplenkia ir didesnės, energetiniams resursams imlios užsienio investicijos. Blaškymasis ir sprendimų atidėliojimas gali kainuoti mums tarptautinį pasitikėjimą.

Vien ties ekonominės naudos formulėmis ir kainų skaičiuokle užstrigę politikai gali iš energetinio saugumo kelio išsukti valstybei pragaištingu vienadienės naudos takeliu. O tai reiškia, kad energetinis savarankiškumas ir laisvė gali tapti mainų objektu.

[...] Gerbiamieji, valstybės institucijos savo veiklos viešinimui kasmet išleidžia apie 60-70 milijonų litų. Tačiau gauti objektyvią ir suprantamą informaciją šiandien žmogui tampa tikru iššūkiu. Patikimų faktų stoka ir klaidinančių pranešimų gausa, interesų grupių pinigų iškreipiamos žinios atima iš mūsų žmonių teisę rinktis ir spręsti patiems. Farsu paverčia net tautos referendumą.

Pajuodinimai originalūs.

Apie 60-70 milijonų litų propagandos panaudojimą aiškiau negu aiškiai pasisakė Laučius. Kad nepasimirštų, laikau tą citatą atskirame bloke dešiniojoje šio tinklaraščio kolonėlėje.

Siekdama pakirsti Lietuvos narystę ES, Rusija organizuoja mums abortų draudimą

N.Vasiliauskaitė. Apie Rusijos grėsmes, Lietuvą ir VSD

Nes Rusijai – ne kam kitam – pravartus blogas Lietuvos kaip nedemokratiškos, ksenofobiškos, žmogaus teises pažeidinėjančios šalies įvaizdis ir to pagrindu stiprėjanti trintis su ES (galiausiai Rusijai reikia, kad mūsų ES nebebūtų). Ir Rusijoje, ne kur kitur, gaminami visokie „juvenalinės justicijos“, „pedofilų klanų“ bei „supuvusių Vakarų“, ardančių „mūsų tradicines vertybes“, siaubai – tereikia panaršyti rusiškoje interentinėje erdvėje kelias minutes, kad tuo įsitikintume. Rusijoje, ne kur kitur, vėl politika gula ant carinių laikų atramos – Rytų krikščionybės (plg. vietinę retoriką à la „Lietuva yra krikščioniška valstybė“ – tegul nebelieka pasaulietinės tesės, o pradėti galime nuo abortų draudimo). Ir Rusijoje, ne kur kitur, pirmiausia išbandomi gražuliški įstatymų projektai: jei ten praeina, galime lažintis, kad netrukus mūsų vietinis krikščioniškas talibanas būtinai pamėgins padaryti kažką panašaus (o jei nepavyks – truputį pailsės ir mėgins dar kartą).

Sugalvok tu man. Rusijai prisireikė uždrausti Lietuvoje abortus, kad sustiprėtų mūsų trintis su ES... Panašu, kad autorė nuoširdžiai tiki tuo ką rašo, ir visai čia ne lenkiški bajeriai buvo ta abortų draudimo iniciatyva. Arba Lenkijai reikia, kad blogėtų Lietuvos įvaizdis. Ar kad blogėtų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įvaizdis. Ar kad didėtų trintis...

Kadangi straipsnyje paminėta VSD, jį ten kažkas privalomai skaito, gal net spausdina ir į kokį segtuvėlį sega. Labai tas žmogus turėtų būti pavargęs nuo mūsų intelektualiosios geopolitikos.

Subtilioji Sadausko užuomina

Kalbant apie sąžiningai atidirbinėjančius literatorius, +Romas Sadauskas  subtilesnis už Spraunių. Žiūrėkite, kaip švelniai užsimena:

Visos tų baimių rinkinukas, lyg paveldimas ligas lemianti DNR pynė, kuo puikiausiai perduodamas jaunesnėms kartoms ir veši penimas interneto nuorodomis su galūne ru.

Dairausi pasimetęs - kas mane, ar tuos, iš kurių genus paveldėjau, peni "su galūne ru"?

 

Užkariauti. Jei ne Lietuvą, tai nors energijos rinką

Kastytį Braziulį aplankė aiškumas

Rusija turėjo aiškų tikslą. Ji norėjo kartu su Europos partneriais (tarp jų ir Lietuva) už Europos bankų pinigus pastatyti atominę elektrinę. Ji tikėjosi, kad elektrinės pagaminta elektros energija per Lietuvos jungtis su Lenkija ir Švedija bus tiekiama Europai. Ji tikėjosi užkariauti elektros energijos rinką ir ją išlaikyti savo rankose, o esant reikalui panaudoti kaip įtakos svertą.

Rimtai? Investuoti milijardus skolintų eurų, kad galima būtų šantažuoti (Lietuvą? Lenkiją su Švedija?) elektros išjungimu ir gal dar tų paimtų paskolų negrąžinimu?

Kaip dar kitaip panaudoti elektrinę "kaip įtakos svertą"? Iš kur optimizmas, kad įtakos Marijos žemėje nebeeina už skatikus nusipirkt, ir jau reikia jos išsaugojimui atominių statybų? Kur jau ten, net statybos nebepadeda...

Pataikaujate VAE lobistams, gerbiamasis. Laikai nesikeičia.

Straw man lakštingala Pūras

D. Pūras. Tyčiojimasis iš Europos vertybių ir Garliavos tipo istorijos stumia Lietuvą į susinaikinimą

Save vadinantys patriotais žmonės be jokio kritinio požiūrio kartoja Rusijoje sukurtas siaubo pasakas apie „vaikų atėminėjimą iš gerų tėvų“, esą vykstantį Vakaruose. Telkiamos pajėgos, kad tik nebūtų leidžiama Lietuvos vaikams pradėti sveikti nuo fobijų, kuriomis sunkiai yra susirgę kai kurie susireikšminę veikėjai. Paskutiniu metu ši tragikomiška situacija pasiekė kulminaciją. Elitui priklausantys veikėjai piktinasi dėl siūlomų įstatymo pataisų, kurios draus mušti ar kitaip žeminti vaikus. Kaip gi jie, vargšai, dabar auklės vaikus? Paaiškėja, kad tie tautinių papročių sergėtojai nuo Europos nėra girdėję apie laisvojo pasaulio esminį skirtumą nuo nedemokratinių režimų: vaikus auklėti tėvai ne tik gali, bet ir privalo, bet tai daryti galima ir būtina netaikant smurto ir nežeminant vaikų orumo. 

Pirma. Vaikų atėminėjimas ir perdavinėjimas globėjams išties vyksta Europos valstybėse. Kai kuriose iš jų būsimi globėjai dar ir apmoka riebius tų "socialinės rūpybos" procedūrų kaštus. Komisinių egzistavimas suteikia tai veiklai verslo vaikais aspektų. O sykį tai jau verslas, išties kam nors gali norėtis gauti vaikutį iš gerų tėvų.

Kad nesišvaistyti tuščiais žodžiais - problemos atskleidimas ir išaiškinimas, video įrašas (jautresnį žmogų prislėgs) čia: Britain’s SS Take One Day Old Baby From His Mother

Rusofobijos melo markeris turėjo, žinoma, būti panaudotas.

Antra. Nebeaišku, ką šiuo metu vadinti laisvuoju pasauliu, o ką nedemokratiniais režimais. Lietuvoje - nedemokratinis. Jungtinėje karalystėje, Jungtinėse valstijose - ne. Sisteminės krizės slegiamą Europos sąjungą dabar valdo centrinis bankas - nelabai ir aišku, ką tai turi bendro su demokratija.

Jeigu turima omenyje kokia konkreti demokratinė Šveicarija, taip galima būtų ir pasakyti, nesisklaidant kalbomis apie Europą.

Lietuva, kuri iki šiol net nepradėjo rimtai rūpintis savo šeimomis ir vaikais, kurioje tūkstančiai vaikų, atplėšti nuo gyvų tėvų, auginami internatuose, kartu su strategine partnere – didžiąja kaimyne rytuose – kyla į sukilimą prieš šeimas ardančią Europą! Tiesą sakant, sunku suvokti, kiek šiose vis dažniau pasikartojančiose išpuoliuose prieš demokratijos pagrindus paprasto nežinojimo, o kiek sąmoningo kenkimo savo valstybei, siekiant kad ji ir toliau murkdytųsi prievartos liūne.

Melo markerio pakartojimas. Kad nepasirodytų per maža, sustiprinamas straw man retorika.

Valstybė, kuri ruošiasi pirmininkauti Europos Sąjungai, nuolaidžiauja jėgoms, atvirai besityčiojančioms iš pamatinių Europos vertybių. Valstybėje, kuri siekia strateginės partnerystės su Šiaurės šalimis, pagarbiai elgiamasi su veikėjais ir organizacijomis, kurios gąsdina danų ir norvegų geriausiomis vaikų auklėjimo praktikomis bei juodomis technologijomis gąsdina lietuvius, kaip baisu čia bus jei ateis skandinaviška tvarka. Savo uolumu, tyčiojantis iš Europos vertybių, Lietuvos moralistai, nepasimokę iš kraupios Garliavos istorijos, lenktyniauja su nedemokratinių valstybių ideologais, keikiančiais vakarietiškas vertybes.

Straw man, straw man, straw man... Vargšelis.

Nei vieno argumento euro įvedimui, tik rusofobija

delfi.lt
A.Spraunius. Lietuva neturi kito pasirinkimo – tik eurą

Čekai neskuba įsivesti euro, įsives kokiais 2018-aisiais, ir – ką? Čekija geopolitiškai priklauso Vidurio Europos regionui, jis vis dėlto saugesnis negu rytinė Baltijos pakrantė, kuri yra ES rytinis forpostas akistatoje su ne visada prognozuojamomis rytinėmis kaimynėms.

[...] Mūsų šalis neturi kito pasirinkimo kaip įsilieti ES pinigų sąjungą ir dar labiau įtvirtinti savo kaip europinės valstybės pozicijas. Kad niekas, niekur ir niekada neturėtų iliuzijų dėl Lietuvos apsisprendimo Tai svarbu ir geopolitiškai, ir ekonomiškai. Kaip viešojoje erdvėje išsitarė viena mūsų šalyje dirbanti vokiečių verslininkė, svarbu parodyti, jog Lietuva yra Vakarų Europos ir euro zonos dalis, kad ji – įdomi verslo partnerė ir verslo kūrimo vieta.

Kai kurių žmonių ar žmonių grupių euro „nenoras“ (tokio mūsų šalyje veikiausiai esama) verčia daryti paprastą išvadą, kad „nenorintieji“ patys asmeniškai ar „patarti“ netiki ir vieningos Europos projektu. Kai kurių suinteresuotų valstybių suinteresuota (tai reiškia, ne visa) žiniasklaida ar suinteresuoti viešieji asmenys daugybę metų bent keletą kartų per mėnesį laidoja ir Europą, ir visus Vakarus. Tačiau vienas dalykas yra atidirbant įvaizdį pūsti žandus ir neva autoritetingai nežinia kelintą kartą skelbti, kad tai jiems, tiems kitiems, dabar jau tikrai galas, arba išgirdus dar vieną ne itin guodžiančią žinią rėkti, kad dangus jau griūva, na, geriausiu atveju, grius rytoj. Nesvarbu, kad tą kitą dieną pasaulio pabaiga kažkaip neištinka. Nieko nepadarysi, toks darbas.

Jeigu būtų logikos tikėti vieningos Europos projektu, nereiktų dviejuose trečdaliuose teksto aprašinėti eurozonos recesijos. Paskutinioji pastraipa - išvis delfi komentaras.

VAE afera nepavyko

 A. Kubilius: Vyriausybės delsimas – išdavystė

„Negaliu sutikti su tais, kurie aiškina, kad dabartinės Vyriausybės sąmoningas delsimas (...) yra išmintingo svarstymo pagirtinas pavyzdys. Tikrai ne“, - kalbėjo A. Kubilius.

Čia jis labiausiai akcentavo Vyriausybės blaškymąsi dėl energetinių klausimų. Tai A. Kubilius vadino išdavyste. Esą „delsimas ir valdžios bėgimas nuo atsakomybės“ pirmiausiai naudingas Kremliui.

Turėtų pats džiaugtis, kad jo VAE planas dar nevadinamas išdavyste, o tik veikla "ant kriminalo ribos".

Importuoti elektrą dabar naudingiau.

Sakote, negalime pirkti rusiškos elektros, nes bus naudinga Kremliui? Kaži, kaip patiktų, jeigu tokį pareiškimą Lietuvos adresu kas padarytų Rusijoje?

Grįžta sovietmetis - mokyklose vėl mokys matematikos

Pliusas už antraštę. Mindaugas Jackevičius, delfi.lt: Į mokyklas grįžta sovietmetis – matematikos mokys prievarta?

Ar būsi filologas, ar istorikas, laikysi matematikos egzaminą. Tokia idėja bręsta švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio galvoje. Prievarta grūdant matematiką, tikimasi moksleivius paskatinti studijoms rinktis tiksliuosius mokslus. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius tokį sumanymą vadina sovietinio mąstymo rezultatu.

„Mes šiandien turime nepakankamai žmonių, besimokančių tiksliuosius mokslus. Tą atspindi visos statistikos, visi tarptautiniai tyrimai. Kas galėtų paneigti, kad tai susiję su tuo, kad Lietuva Europos mastu atsilieka technologijų, inovacijų, moderniųjų technologijų diegimo srityje“, – dėsto švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis.

Pasak D. Pavalkio, todėl ir verslas, ir techniniai universitetai spaudžia, kad matematikos egzaminą kasmet laikytų daugiau vaikų nei iki šiol.

„Manau, tendencija ir norai absoliučiai visiems suprantami, o kaip greitai matematiką padaryti ir ar tikrai matematikos egzaminas turėtų būti teoretinis, ar jis turėtų turėti platesnį kontekstą – pavyzdžiui, matematika su informatikos ar kitų dalykų elementais – diskusijų klausimas. 2015 m. matematikos dar tikrai neįvesime, nes ir mokinių bendruomenė pakankamai dėl to išsigandusi, ir universitetų rektorių konferencijoje, ir ministerijoje yra abejonių“, – aiškina D. Pavalkis.

Jau ketinau įsivesti tag'ą išskirtiniam tūpizmui, bet susilaikiau, ir ne be reikalo. Matematikos fobija, pasirodo, laikytina objektyviai egzistuojančiu fenomenu. Angliškoje Wikipedijoje jai skirtas didelis straipsnis.

Atskiras skyrius skirtas tos problemos sprendimams. Aprašyta net matematinė ir statistinė terapija. Ir (kas galėtų pagalvoti) - sprendimai yra geros mokymo praktikos, o terapija niekuo nesiskiria nuo korepetitoriavimo.

Neproduktyvu grūsti matematiką per prievartą, reikia mokyti. Skirti tam pakankamai didelius resursus, net ir žymiai didesnius, nei buvo skiriami sovietmečiu, ir mokyti.

VSD ataskaitos belaukiant

Šitas pernykštės VSD ataskaitos fragmentas turėjo čia atsidurti. Ačiū +Saulius B už užrodymą.

+Rimantas Varnauskas  :: Rusijos informacinis karas prieš Lietuvą: pabaigos nesimato.

Pernai apžvelgdamas 2011 metus VSD ataskaitos skyriuje „Faktoriai, sudarantys sąlygas informacijos, neatitinkančios nacionalinių interesų, sklaidai Lietuvos visuomenėje“ rašė: „Vienas pagrindinių užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų, kurių veikla neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų, tikslų – siekti, kad Lietuvoje būtų nestabili socialinė, politinė, ekonominė padėtis. Išnaudojant šalies gyventojų, ypač tam tikrų etninių ir socialinių grupių, nesaugumo jausmą bei eskaluojant konfliktus galinčias pakurstyti temas per užsienio šalims lojalius žiniasklaidos kanalus bei nevyriausybines organizacijas, yra siekiama: konsoliduoti tautines mažumas, skatinant jų lojalumą trečiosioms šalims bei mažinant jų integraciją į Lietuvos visuomenę; formuoti nuomonę apie Lietuvos energetinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių neišvengiamumą; kurstyti etninę, religinę, politinę nesantaiką; įgyvendinti Lietuvai priešišką istorijos politiką; kurti ir skatinti nepasitikėjimą Lietuvos demokratine politine sistema; diskredituoti Lietuvos užsienio bei vidaus politiką ir skatinti visuomenės priešiškumą NATO bei ES; gerinti nedemokratiškų šalių įvaizdį, remti jų vykdomą politiką ir kt.

Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms nepalankaus informacinio fono strategais laikytini trečiųjų šalių užsienio politiką formuojantys subjektai bei su jais susiję mokslo tyrimų centrai, nevyriausybinės organizacijos, informacinės agentūros. Į šį procesą įsitraukia ir užsienio šalių žvalgybos bei saugumo tarnybos. Informacines kampanijas už atlygį vykdo kai kurios Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės, nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai. Šių vykdytojų veikla koordinuojama per Lietuvoje veikiančias užsienio valstybių ambasadas.“

Ši analizė buvo iliustruota keliomis „frontininkų“ mitingo nuotraukomis. Telieka laukti, kokių žvalgybos ir kontržvalgybos perlų bus pateikta šiemet.

Iškilioji kovotoja su komunizmu Grybauskaitė

Savotiškas tas vokiečių humoras. Kovotoja su komunizmu Grybauskaitė apdovanojama Karolio Didžiojo prizu už nuopelnus, kuriuos pati priskiria Landsbergiui ir Brazauskui.

15min.lt :: Vokietijos dienraštis „Suddeutsche Zeitung“: Dalia Grybauskaitė – ryžtingoji dama Prezidento poste

Būdama jauna moteris, užaugusi sovietinėje sistemoje – priklausė Komunistų partijai, gavo politinės ekonomikos daktaro laipsnį Maskvos visuomenės mokslų akademijoje ir dėstytojavo partinėje mokykloje Vilniuje. Žlugus Sovietų Sąjungai, ji dirbo įvairiose ministerijose ir iškilo iki politinių aukštumų. Valdant konservatoriams, ji buvo finansų viceministrė, valdant socialdemokratams – finansų ministrė. Tarp Lietuvos politikų, palikusių įspūdį, ji mini tiek konservatorių Vytautą Landsbergį, nepriklausomybės judėjimo „Sąjūdis" lyderį ir pirmąjį valstybės vadovą po 1989-ųjų, tiek komunistų lyderį, vėlesnį socialdemokratų prezidentą ir premjerą Algirdą Brazauską.

Šių dviejų politikų pastangomis iš didžiosios kaimyninės Rusijos atkovota Lietuvos nepriklausomybė yra ir svarbus Dalios Grybauskaitės siekis. Todėl per ateinantį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį kartu su vyriausybe ji ketina siekti, kad, pavyzdžiui, būtų nutraukta iki šiol egzistuojanti Baltijos šalių priklausomybė nuo rusiškų dujų ir elektros energijos tiekimo. Pradžia jau padaryta. ,,Energijos tiekimo saugumas ir diversifikavimas labai svarbūs faktinei politinei nepriklausomybei ir nepriklausomybei nuo rytų korupcinio mentaliteto", – teigia Prezidentė.

Tame pat tekste aukščiau:

Su griežtu atsakingumu ji prižiūrėjo valstybės ir ES finansus. Neatsitiktinai, 2005 metų apklausos duomenimis, ji išrinkta ,,Metų komisare", o spauda jai suteikė garbingą Geležinės Ledi titulą, pasiskolintą iš Maggie Thatcher. Tokia Prezidentės reputacija tikriausiai turėjo įtakos ir kompetentingos Vokietijos komisijos apsisprendimui, šiais metais jai paskyrusiai tarptautinį Karolio Didžiojo apdovanojimą. Prezidentei jis bus įteiktas šį ketvirtadienį, suvokiant, kad tai garbingas „visos Lietuvos ir Baltijos jūros regiono" įvertinimas.

Apdovanojimas skirtas, atsižvelgus į Prezidentės asmenybę ir kartu įvertinus, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybės – Latvija ir Estija – po 1989 metų atsikratė komunizmo ir Rusijos viešpatavimo /.../

Mažai priežasčių "nesimesti"

A. Spraunius. Ar Lietuva mesis prie rusų atominės elektrinės?

Beje, apie žiniasklaidos mielai eskaluojamų populistinių šūkių įtaką lietuviškuose referendumuose. 2008-ųjų rugsėjo referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo už tolesnį sovietinio tipo reaktoriaus eksploatavimą balsavo 91 proc. žmonių iš 48,5 proc. balsavusiųjų (referendumas paskelbtas neįvykusiu). 2012-ųjų referendume Visagino atominės jėgainės projektą sustabdė 62,74 proc. žmonių iš 52,39 proc. balsavusiųjų. Absoliučiais skaičiais reikalai atrodo taip: Ignalinos elektrinės veiklos pratęsimui pritarė 1 156 738 šalies piliečiai, Visagino jėgainės statybai nepritarė 853 163 žmonės. Taigi, daugiau kaip 300 tūkst. Lietuvos piliečių seni rusiški reaktoriai mielesni negu nauji japoniški – štai toks visuomenės nuomonės šastelėjimas viso labo per ketverius metus.

Daugiau negu pusei Lietuvos piliečių patinka už elektrą mokėti mažiau. Ignalinos atominės elektrinės sustabdymas buvo jeigu ne ekonominis nusikaltimas, tai grubi politinė klaida.

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje lyg tarp kitko šmėkštelėjusi Lietuvos energetikos instituto mokslininkų išvada nurodo, kad Visagino atominė elektrinė būtų nuostolinga, mat jos gaminama elektra nebūtų konkurencinga, aplinkinėse šalyse elektros bus galima įsigyti pigiau.

Elektra yra būtinoji prekė, sutrikus energijos tiekimui regioniniu mastu, natūralu, kad kiekviena valstybė pirmiausia rūpinsis savo reikalais, o elektrą importuojanti šalis, ir šiaip būdama priklausoma nuo kitų (pirmiausia kainos prasme), atsidurs nepavydėtinoje padėtyje. Tikriausiai nepataisomi naivuoliai ir išlaidautojai yra europiečiai, jei tik Kroatijoje ir Latvijoje elektros importuojama daugiau nei 15 proc., ES elektros importo vidurkis siekia 10 procentų. Lietuvoje uždarius Ignalinos jėgainę vadinamosios bazinės elektros gaminama tik apie 20 proc.

Tik nepataisomi naivuoliai ir išlaidautojai uždarinėja veikiančias jėgaines neturėdami alternatyvos bazinei energijai gaminti. Ir eurointegraciniai aferistai.

Na, gerai Visagino atominės jėgainės projekto atsisakoma, tai gal nėra lemtinga pasekmė siekiant šalies prisijungimo prie Europos elektros perdavimo sistemos. Bet ar gali kas nors būti tikras, kad Lietuva nesugalvos mestis prie rusų atominės elektrinės Kaliningrado srityje. Rusų interneto dienraštis „regnum.ru“ praėjusių metų lapkričio 12-ąją citavo Rusijos Dūmos Gamtos išteklių, jų naudojimo ir ekologijos komiteto pirmininko pirmąjį pavaduotoją Valerijų Jazevą, kuris pareiškė, kad naujos Lietuvos valdžios pasiūlymas atsisakyti Visagino jėgainės projekto suteikia daugiau perspektyvų Kaliningrado atominei elektrinei. Esą šiuo metu Lietuvos valdžia pabrėžia teigiamą požiūrį į branduolinę energetiką ir neatmeta galimybės ateityje elektros energiją pirkti iš kitų atominių elektrinių, taip pat ir iš statomos Kaliningrade.

Laikomės tik santykinai pigios rusiškos elektros energijos importo dėka. Statomas Kaliningrado reaktorius orientuotas į bazinės elektros energijos eksportą negalėtų veikti nesinaudodamas lietuviška infrastruktūra ir rezerviniais pajėgumais, o eksportui naudotų lietuviškas jungtis. Tokioje situacijoje Lietuva turi visas garantijas, kad energijos "kranelis" nebus panaudotas politiniam spaudimui prieš ją, tik diversifikuoja tiekimą gaudama pašonėje naują pigios energijos šaltinį.

Pigi bazinė elektra yra gėris, ir atominė energetika išties yra vienas efektyviausių energijos šaltinių. Ir rusiška tame tarpe. Štai, praėjusį mėnesį suomiai pasikvietė Rosatom greta Toshiba'os į konkursą atominės jėgainės Hanhikivi-1 statybai - "metasi" ir bėdos nemato.

Rusofobija iš meilės

R.Sadauskas-Kvietkevičius. Šiandien dar labiau myliu Ameriką

Dar įdomesni šiuo požiūriu yra mūsų radikalūs dešinieji, lipdantys savo ideologiją iš mėgėjiškų pagoniškosios mitologijos rekonstrukcijų, homofobijos, antisemitizmo ir antiamerikonizmo. Ir mėgsta cituoti tuos pačius rusiškuos bei baltarusiškos kilmės informacijos šaltinius. 

Persekiodami paramą iš Vakarų gaunančias pilietines organizacijas Rusijos ir Baltarusijos autoritariniai režimai savo propagandos priemonėse perša mums Šaltojo karo laikų dvipolio pasaulio vaizdą. Jame sovietinis ir postsovietinis blokas bei Amerika su savo sąjungininkais pateikiami kaip tarpusavyje konkuruojančios jėgos. Jokio gėrio ir blogio, laisvės ir tironijos. Ir beveik natūrali išvada, kad tokiems mažiukams, kaip Baltijos šalys, naudingiau laikytis neutralumo. Ir nepamiršti istorinių ryšių, kultūrinio artumo kaimynams, kurie yra šalia, o ne už Atlanto.

Ne labai aišku kas tie "radikalūs dešinieji" ir "tie patys rusiškos bei baltarusiškos kilmės informacijos šaltiniai".  Bet smagu, kad technologijos leidžia pasiklausti.

+Romas Sadauskas , ką turėjote omenyje? Kokį tai baltarusišką kabelinės televizijos kanalą, ar ką?

Valatka "neįsirašo" į kalendorių ir kultūrą

Visos kultūros švenčia pavasario šventes. Religijos ir ideologijos konkuruoja, siekdamos įtakoti ar priskirti toms šventėms savas prasmes, "įsirašyti" į tą senųjų tradicijų kalendorių. Net Wikipedijoje gegužės šventėms skirti du skirtingi puslapiai: May Day ir International Workers' Day. Skirtingi švenčių interpretavimai tiesiog neišsitenka viename puslapyje.

Žinomi dalykai, bet ne Valatkai.
Rimvydas Valatka: Kada gyvensim geriau?

Antisovietiškoji dalis:

Okupacija padarė tai, ko nė patys okupantai į pabaigą nesitikėjo. Sovietų bruktos komunistinės šventės tarsi gegužiukai ritasi iš okupantų gegutės kadaise pakištų svetimų kiaušinių ir vėl įsitvirtina lietuvio sąmonėje. Kaip tarptautinės. Socialdemokratų ir naujosios kairės aliejumi pateptos.

Kovo 8-oji kaip ir nuplauta. Net dešiniųjų ministrai susileido tą dieną. Per vargus, iš antro bandymo, socialdemokratams įveikus prezidento V.Adamkaus veto, grįžo ir Gegužės 1-oji. Nors tai yra iš principo svetima šventė agrarinio krašto žmonių prigimčiai, o į demonstraciją Vilniuje trečiadienį susirinko vos 500 „darbininkų“, ji taip pat neberėžia akies.

Tolstant nuo 1990-ųjų ir pati okupacija daug kam tampa tik nereikšmingu epizodu. Iš viešojo vartojimo išstumiamas net žodis „okupacija“, delikačiai keičiant jį neutraliu „sovietmečio“ terminu. Panašiai kaip stintmetis.

Tai, kad lietuviai greitai tapo nekritiški ne tik „tarybinėms“ dešrelėms, bet ir sovietinių okupantų įbruktoms šventėms – nemalonus pilietinis reiškinys, skaudinantis jau tik tuos, kurie patys ar jų giminės buvo tremti, kalinti. Bet tokių buvo mažuma. Laikas dar praretino. Tačiau kalbant apie tokias „šventes“, kaip Gegužės 1-oji, yra ir kita medalio pusė – ekonominė.

Merkantilinė artojiškoji:

Kuris politikas ryšis pasakyti nuogą tiesą, jog tam, kad pasiektume Vokietijos lygį, reikia ne „tarptautines“ šventes švęsti, ne paauglius visokiais draudimais atriboti nuo darbo rinkos, ne bukai kopijuoti švedų kovą už vienodą moterų ir vyrų skaičių bendrovių valdybose, o dirbti. Ilgai, daug ir gerai. Juodai arti tiek pat metų, kiek iki socialinės gerovės valstybės arė vokiečiai, anglai ar olandai.

Darbštuolis... Gaila, neparašė, ką turėtume švęsti.

Gazpromo kvapas "Klaipėdos naftos" konkurse

A.Račas. Kuo kvepia 52 milijonai litų

Prieš tris mėnesius, kai buvo sustabdytas “Klaipėdos naftos” paskelbtas suskystintų dujų terminalo dujotiekio statybos konkursas ir kai konservatoriai savo išlavinta uosle šiame sprendime iš karto užuodė “Gazprom” kvapą. A.Kubilius, pamenu, net pareiškė, kad konkursas neva gali būti specialiai žlugdomas valstybinių institucijų rankomis, tuo lyg ir leisdamas suprasti, kad pasibaigus jo premjeravimui, Lietuvą pradėjo valdyti “Gazprom”.

Tos rusofobiškos paranojos kontekste viename iš savo komentarų tada klausiau, ar negali būti taip, kad politikai ir kai kurie mano kolegos žiniasklaidoje, virkaudami apie viską pasiekiančias “Gazprom” rankas, taip iš esmės tik bando dangstyti kitą kvapą, kurio konservatoriai dažniausiai neužuodžia: saviškių protegavimo arba, kitaip tariant, buitinės korupcijos kvapą.

[...] Kai konkursą buvo laimėję “saviškiai”, jų pasiūlyta dujotiekio statybos kaina buvo 167 mln. litų, tuo tarpu konkursą po sustabdymo atnaujinus, jį laimėjusi Vokietijos bendrovė įsipareigojo dujotiekį pastatyti už 115 mln. litų.

Taigi, kol A.Kubilius ir visa konservatorių kariauna, padedami kai kurių vadinamųjų “žurnalistų” uodė, iš kur sklinda “Gazprom” kvapas, Lietuvos valstybės institucijos per tris mėnesius Lietuvai sutaupė 52 mln. litų, kuriuos, priešingu atveju, būtų sėkmingai įsisavinę “saviškiai”. Tikriausiai pasidalindami su tais, kurie taip stengėsi, kad būtent jie tą konkursą laimėtų.