Šeštasis taikinys

2014.01.14 Lietuvos rytas, Dovydas Pancerovas: Penki lietuviški taikiniai, į kuriuos šiemet plieks Kremliaus propaganda

Praėjusiais metais Rusijos prieš Lietuvą vykdomame informaciniame kare įvyko persilaužimas. Susiformavo visuomenės dalis, kuri suprato, kad mūšiuose šaudoma ne tik kulkomis ir sviediniais. Propaganda ir manipuliacijomis taip pat galima griauti valstybės pamatus.

Apie Rusijos įtaką mūsų informacinei ir kultūrinei erdvei garsiai prabilo analitikai, politikai, žurnalistai ir net mokslininkai. Pernai visuomenė kelis kartus audringai reagavo į Rusijos propagandą. Informacinis karas tapo vienu iš būdų kalbėti apie lietuvišką tapatybę, identitetą, istoriją ir pačią valstybę.Už Lietuvos informacinės erdvės saugumą atsakingi pareigūnai sako, kad šiemet propagandinio karo tendencijos pasikeis. Rusiški pabūklai nukreipti į naujus taikinius [...]

Beveik 200 propagandinių sviedinių – tiek praėjusias metais į Lietuvą šovė Kremlius.

 ... kulkos, sviediniai, pabūklai, apkasai. Visas tekstas toks. Į kokią auditoriją orientuojamasi?

Kitoje vietoje: Ar jus jau bandė užverbuoti į 30 rublių armiją?

Bene labiausiai aptartas informacinio karo bruožas – rusiška kultūra. Į Lietuvą plūsta sovietiniai filmai, pigūs rusiški serialai ir filmai, tos šalies estrados žvaigždės, spektakliai. Tos pramogos vežamos ne dėl to, kad verslininkai parsidavė rusams, bet todėl, jog yra labai pigios [...]

Visa tai dažniau įdomu vyresnio amžiaus lietuviams. Tiems, kurie matė sovietmetį ir dabar jo ilgisi. Jų smegenų vingių nebeištiesinsime. Tačiau taikoma ne tik į juos. Rusiška kultūra skverbiasi ir į jaunus protus.

Lietuvoje parduodami pigūs rusiški kompiuteriniai žaidimai, kuriuose galima kautis Antrojo pasaulinio karo frontuose. Žaidėjai gali tapti Raudonosios armijos vadais. Tos pačios kariuomenės, kuri keliavo per Europą plėšdama ir prievartaudama. Jaunas žmogus virtualioje erdvėje gali būti generolu, kuris 1944 metais purvinu auliniu prispaudė Lietuvą ir dusino ištisus dešimtmečius. Kompiuteriniame žaidime „Sudden Strike“ net galima vadovauti NKVD būriams. Mėsėdžiams, kurie žudė ir trėmė lietuvius.Jauniems lietuviams siūloma ir daugiau rusiškų pramogų. Pavyzdžiui, Vilniuje rengiami vakarėliai, kurių pagrindinis akcentas – sovietinė simbolika. Viena toks įvyko per Heloviną, o renginio pavadinimas - „Back to USSR“. Dar kita kontora rengia „Mis Sovietų Sąjunga rinkimus“, o į juos mielai registruojasi lietuvės.

Šeštuoju "taikiniu" taps lietuvių kvailumas. Patys perka, patys žiūri, patys dalyvauja, o po to verkia dėl kultūrinės įtakos. Jeigu nepatiktų rusų kultūra - nevartotų, o nusipirktų vakarietiškos. Betgi ne - vietoje racionalaus veiksmo nusišnekėjimai apie bombas ir patrankas. Kariautojai...

Prezidentė informuota

2013.10.31



2013.11.21. Gratis:
Prezidentūroje - išskirtinis D. Ulbinaitės pareiškimas

Pareigūnų buvau tik perspėta apie tai, kad prieš Lietuvą ir mūsų šalies prezidentę pirmą kartą istorijoje sutelktos elitinės Rusijos žvalgybos pajėgos.

2014.01.15. Gratis #2:
TS-LKD ragina Seimą atkreipti dėmesį į kitų šalių bandymą kompromituoti Lietuvos valstybę žinomų visuomenės veikėjų rankomis

Mantas Adomėnas:

Šiuo metu tokį informacinį puolimą prieš Prezidentę ir stebime, kai bandoma ją kompromituoti dėl tariamo VSD pažymos paviešinimo. Taigi vyksta būtent tai, ką prognozavo ir apie ką perspėjo VSD parengta pažyma - Prezidentės puolimas ir bandymas ją kompromituoti.

Farsas stokojo cirkuliarinės logikos.

Kremlius užkariaus Europą

Liguistas tekstas žemiau bet kokios kritikos. Kopijuoju fragmentą.

V. Normanas. Naujas Šaltasis karas: Rusija prieš ES

„Rusijoje įmanoma viskas, išskyrus reformas“, - rašė O. Wilde‘as. Net daugiau nei po šimto metų niekas nepakito. Sovietologo Roberto van Voreno nuomone, Rusijoje totalitarizmas yra ne V. Putino ir jo aplinkos projektas, o sisteminis reiškinys, turintis daug gilesnes šaknis už buvusio KGB darbuotojo ir genialaus makiavelisto Vladislavo Surkovo valdoma Matrica.

Kitaip sakant, tai dar ir mentaliteto požymis: amžinas vergų ir Pono sindromas. Manau, didžioji dalis Rusijos liaudies yra amžinos Stokholmo sindromo aukos. Nors keletas didelių mitingų, nukreiptų prieš Putino rėžimą, įrodo, kad atsirado nemažai nuo to pasveikusių. Bet vis tiek: tai dar nėra kritinė masė ir nežinia, kada ji susikurs. Vadinasi, mums teks grumtis su Kremliumi arba tapsime tokiais pačiais vergais, kokiais buvome SSRS laikais.

Kremliaus politika, dabar kovojanti su ES, negali gyvuoti be „kovos“. Koks totalitarizmas kada nors be jos buvo gyvybingas? Koks be kovos neužgeso? Galbūt ir Senovės Romos imperiją pražudė tai, kad beveik neliko rimtų priešų.

Kremlius kovoja ne tik dėl Europos užkariavimo, bet ir dėl savo išlikimo: visos ekonominės priemonės, kurių griebiasi, nuo muitų iki dujų politikos, yra tos kovos išraiška. Rusijos ekonomika neauga, tačiau ši šalis leidžia sau išlaidauti, nes naiviai tiki, kad parblokšta Europa yra to verta. Kremliui geriau visiškai nuskurdusi Rusijos liaudis, nei klestinti Europa ir geriau gyvenanti Rusijos liaudis. Kremliaus zombiai paaukos bet ką, kad iš paskutiniųjų bandytų parodyti savo galią.

[2013.11.05 papildymas] Delfyje matau dar vieną V.N. tekstą. Tas pats per tą patį.
V. Normanas. Lemtingas Kremliaus karas prieš Lietuvą

Masiulis be vairo

15min.lt - Kęstutis Masiulis: Maskva telkia frontą prieš Prezidentę

Iš imperinių svajonių apie komunistinį pasaulį, o vėliau apie didžiąją Sovietų Sąjungą niekaip negalinti išsivaduoti Rusija eilinį kartą praranda įtaką. Turtinga ir demokratiška Europos Sąjunga paviliojo Rytų partnerystės šalis dar labiau suartėti. Buvusioms sovietinėms šalims siūloma Asociacijos sutartis, kuri tvirtesniais saitais surištų tarpusavio ekonomikas, o tuo pačiu padidintų valstybių nepriklausomybę nuo Maskvos.

[...] Lietuvos diplomatai zuja po Europos Sąjungą ir agituoja už pagalbą ir draugystę su Ukraina. O dar Lapkričio susitikimas dėl Rytų partnerystės Vilniuje. Tai erzina Maskvą. Taip arti, ką tik buvusiame pavaldžiame „gubernijos mieste“, dėliojami Rusijos interesams nenaudingi susitarimai.

Šios drąsios politikos architektai Lietuvoje yra konservatoriai ir Prezidentė, kai socdemai garsėja baimingomis iliuzijomis, kad santykius su Rusija galima „perkrauti“. Kadangi dešiniuosius nuo Vyriausybės vairo pavyko nustumti, tai pagrindinė ašaka Rusijai liko Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Todėl Rusijai būtina imtis visų įmanomų priemonių ir pakeisti Prezidentą. [...]

Taigi į postą skiriama Loreta Graužinienė, kuri nors nėra pakankamai agresyvi ir neturi geros iškalbos, tačiau ypač paklusni ir atsidavusi Viktorui, todėl turėtų uoliai klausyti jo instrukcijų ir nekartoti pasitikėjimo nepateisinusio V. Gedvilio klaidų. Pagrindinė naujosios vadovės užduotis yra didinti įtampą su Prezidentūra, blokuoti Prezidentės įstatymų pataisas ir sudaryti įspūdį, kad Prezidentė negali likti antrai kadencijai. Jau naudojama retorika, kad Prezidentė yra autoritariška ir būtina tam priešintis.

Ne visai aišku, koks reikalas Lietuvos diplomatams maltis po Europą ir agituoti už draugystę su Ukraina. Neaišku, kodėl dešiniųjų pralaimėtus rinkimus reikia vadinti "nustūmimu nuo vyriausybės vairo", o Grybauskaitės valdymo metodų įvardinimą, ypač kai pirmoji apie juos prakalbo bendrapartietė Irena Degutienė - retorika.

Lietuvoje vėl kryžiuojasi Rytų ir Vakarų interesai, tačiau mes esame tvirtai apsisprendę ir pasirinkę. Visi bandymai mūsų valstybės kursą pakreipti Maskvos naudai yra nepriimtini ir išdavikiški.

Žmogus visai susitapatinęs su "Vakarų interesais". Net neaišku, ar beprisimena, kam davęs priesaiką.

Lietuva turi dar ir savo interesus.

Lietuviai negali turėti politinių teisių, nes jomis pasinaudos Kremlius

Tiesos.lt pagavo už liežuvio ex. gynybos ministrę Rasą Juknevičienę.

Seimo narė, Tėvynės sąjungos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė, 2013 m. spalio 1 d. kalbėdama plenariniame Seimo posėdyje apie siūlomą pataisą sumažinti referendumui sušaukti reikalingų parašų kiekį nuo 300000 iki 100000, įspėjo Lietuvos politikus ir piliečius dėl klastingų Rusijos kėslų.

Taigi ponia R. Juknevičienė teigė:

„Svarstome labai pavojingą nacionalinio saugumo požiūriu siūlymą. Kodėl? Todėl, kad prisidengiant demokratija suteikiamas įrankis interesų mūsų regione turinčioms kaimynėms valstybėms veikti Lietuvoje, daryti įtaką krašto politiniam gyvenimui ir netgi bandyti keisti jos dabartinę geopolitinę orientaciją. Turiu omenyje valstybes, kurios jau dabar čia rengia informacines atakas, skiria tam didžiulius pinigus. Mūsų teisėsaugos, žvalgybinės institucijos nėra gana stiprios, kad galėtų efektyviai užkardyti įtakas iš šalies. Referendumo kartelės nuleidimo labai laukia europietišką Lietuvos kryptį sustabdyti siekiantis Kremlius. Matėme, kokios įtakos iš Rusijos Federacijos buvo latviams, kai taip pat prisidengus demokratija buvo siekiama rusų kalbą įteisinti kaip valstybinę. O lietuviškus referendumus dėl atominės, kai per ketverius metus totaliai pasikeitė žmonių nuomonė apie branduolinę energetiką tik todėl, kad naujos atominės projekte nebeliko Rusijos dalyvavimo, vadinčiau klasikiniu informacinio karo pavyzdžiu. Kaip žinote, Vokietijoje referendumai uždrausti įstatymu nuo tada, kai ši tauta suprato propagandinių manipuliacijų tragiškas pasekmes. Hitleris pasiekė absoliučią valdžią būtent per referendumus. Todėl aš, būdama įsitikinusi demokratijos šalininkė, kviečiu dabartinės daugumos Seimo narius permąstyti šį pavojingą siūlymą, neatverti kelio manipuliacijoms, nesudaryti dar geresnių sąlygų informaciniams karams Lietuvoje rengti.“

Nuostabi dešinumo ir kvailumo harmonija.

Bernardas Gailius: Kam Lietuvai karas su Rusija?

15min.lt. Bernardas Gailius: Kam Lietuvai karas su Rusija

Lietuvos karas su Rusija jau vyksta visais frontais. Nacionalinė televizija sekmadienį pranešė, kad karas ne tik ekonominis, bet dar ir informacinis. Dar anksčiau karinių reikalų ekspertai nepraleido progos pavaikyti šiurpuliukus mūsų nugaromis išsamiai papasakodami, kaip vyksta Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių pratybos „Zapad 2013“ [...]

Ko jūs asmeniškai netekote šiame kare su Rusija? Jei tai būtų tikras karas, jums ne tik nekiltų toks klausimas, bet ir nebūtų laiko į jį atsakinėti. Nepaversiu savo teksto pamokslu, bet, manau, svarbu pabrėžti, kad nesąžininga kalbėti apie karą šiuolaikinės Lietuvos situacijoje. Papasakokite nuo dujų žūstantiems sirams, kad Lietuva taip pat kariauja su Rusija – pažiūrėsim, ką jie atsakys.

Be to, tuščiai švaistytis karo šūkiais yra ne tik amoralu, bet ir pavojinga – prisiminkite Mikės Melagėlio istoriją. Todėl stebint visą šį Lietuvos viešosios erdvės siautulį kyla tik vienas rimtas klausimas – kam mums visa tai?

Pacitavau tik įžangos fragmentą. Autoriaus įžvalgos apie Lietuvos santykiuose su Rusija daromas politines klaidas vertos visokeriopo dėmesio.

"Valstybės" pilstukas apie Rusijos smegenų ploviklį

Monika Poškaitytė, Žurnalas „Valstybė“. Rusijos smegenų ploviklio importas auga

Suklystumėte galvodami, kad straipsnis apie priešišką Lietuvai Rusijos veiklą. Nieko panašaus. Autorė tiesiog išvardina keletą dalykų, kurie gali stiprinti Rusijos kultūrinę į taką irba atitikti Rusijos interesus.

Nors rusiški kanalai populiarėja, be rusiškų žiburėlių neįsivaizduojama naujametė programa, rusiški filmai ir humoro laidos užima vis didesnę programų tinklelių dalį, Rusija Lietuvoje vertinama labai neigiamai. „Neigiamas įvaizdis dar nereiškia, kad iš to nėra strateginės naudos. Pavyzdžiui, neseniai paskelbti duomenys, kad Rusijoje Lietuva taip pat patenka į priešų penketuką. Toks įvaizdis sėkmingai išnaudojamas, tarkim, komunikuojant, kad Lietuvoje rengiami Rusijos opozicijos „revoliucionieriai“. Kita vertus, Rusija kaip savo geopolitinius sąjungininkus mato nebūtinai konkrečius kanalus, bet ir tam tikras grupes, kurios skaldo visuomenę, pavyzdžiui, Lenkijos klausimas, tradicionalistai, radikalūs dešinieji. Tačiau šios grupės nebūtinai yra kontroliuojamos Rusijos, jos egzistuoja savaime ir veikia kaip darbinis arkliukas. Kodėl tuo nepasinaudojus?“ – klausia dr. N. Maliukevičius. Tokių sėkmingo pasinaudojimo pavyzdžių šiandienos aktualijose rastume nemažai, pradedant žaliųjų judėjimu ir tautinio jaunimo eitynėmis, baigiant mitais apie juvenalinę justiciją.

Toliau situacija, įtartinai panaši į "tam tikros grupės Rusijos geopolitinių sąjungininkų" darbus

Iš tiesų, pačios žiniasklaidos priemonės palaiko užsieninių smegenų ploviklių pirkimą, užuot kūrusios autorinę produkciją, o reklamos užsakovai noriai perka minutes kanaluose, kurių transliacijos kelia nemažai klausimų. Čia ir vėl reikia grįžti prie ekonomikos [...] autorinės produkcijos kūrėjams nuosmukio akivaizdoje valstybė smogė į paširdžius. Pavyzdžiui, nuo 2009 m. naktinės mokesčių reformos iki 2012 m. vien „Sodrai“ žurnalas VALSTYBĖ sumokėjo 1,16 mln. litų mokesčių. Tai beveik trigubai daugiau, nei būtų sumokėjęs, jei tokios reformos nebūtų buvę. Su tokia pačia problema greičiausiai susidūrė ir dauguma mūsų kolegų, taip pat atlikėjai, filmų kūrėjai ir daugybė kitų, kuriančių autorinę produkciją. Natūralu, kad tokiu atveju pigiau pirkti ar net pasiskolinti užsienio kūrėjų darbus ir juos išversti.

Konservatoriai su liberalais veikė kaip "darbinis Rusijos arkliukas"? Che.

Pabaigai - privalomas prezidentės nusišnekėjimų pakartojimas - kad per lengvai neužsimirštų.

Kai kuriuos Lietuvos informacijos politikos padarinius prezidentė jau įvardijo savo metiniame pranešime: iškilęs pseudožaliųjų judėjimas ir farsu virtęs referendumas.

Kuo skiriasi žalieji nuo pseudožaliųjų?