"Valstybės" pilstukas apie Rusijos smegenų ploviklį

Monika Poškaitytė, Žurnalas „Valstybė“. Rusijos smegenų ploviklio importas auga

Suklystumėte galvodami, kad straipsnis apie priešišką Lietuvai Rusijos veiklą. Nieko panašaus. Autorė tiesiog išvardina keletą dalykų, kurie gali stiprinti Rusijos kultūrinę į taką irba atitikti Rusijos interesus.

Nors rusiški kanalai populiarėja, be rusiškų žiburėlių neįsivaizduojama naujametė programa, rusiški filmai ir humoro laidos užima vis didesnę programų tinklelių dalį, Rusija Lietuvoje vertinama labai neigiamai. „Neigiamas įvaizdis dar nereiškia, kad iš to nėra strateginės naudos. Pavyzdžiui, neseniai paskelbti duomenys, kad Rusijoje Lietuva taip pat patenka į priešų penketuką. Toks įvaizdis sėkmingai išnaudojamas, tarkim, komunikuojant, kad Lietuvoje rengiami Rusijos opozicijos „revoliucionieriai“. Kita vertus, Rusija kaip savo geopolitinius sąjungininkus mato nebūtinai konkrečius kanalus, bet ir tam tikras grupes, kurios skaldo visuomenę, pavyzdžiui, Lenkijos klausimas, tradicionalistai, radikalūs dešinieji. Tačiau šios grupės nebūtinai yra kontroliuojamos Rusijos, jos egzistuoja savaime ir veikia kaip darbinis arkliukas. Kodėl tuo nepasinaudojus?“ – klausia dr. N. Maliukevičius. Tokių sėkmingo pasinaudojimo pavyzdžių šiandienos aktualijose rastume nemažai, pradedant žaliųjų judėjimu ir tautinio jaunimo eitynėmis, baigiant mitais apie juvenalinę justiciją.

Toliau situacija, įtartinai panaši į "tam tikros grupės Rusijos geopolitinių sąjungininkų" darbus

Iš tiesų, pačios žiniasklaidos priemonės palaiko užsieninių smegenų ploviklių pirkimą, užuot kūrusios autorinę produkciją, o reklamos užsakovai noriai perka minutes kanaluose, kurių transliacijos kelia nemažai klausimų. Čia ir vėl reikia grįžti prie ekonomikos [...] autorinės produkcijos kūrėjams nuosmukio akivaizdoje valstybė smogė į paširdžius. Pavyzdžiui, nuo 2009 m. naktinės mokesčių reformos iki 2012 m. vien „Sodrai“ žurnalas VALSTYBĖ sumokėjo 1,16 mln. litų mokesčių. Tai beveik trigubai daugiau, nei būtų sumokėjęs, jei tokios reformos nebūtų buvę. Su tokia pačia problema greičiausiai susidūrė ir dauguma mūsų kolegų, taip pat atlikėjai, filmų kūrėjai ir daugybė kitų, kuriančių autorinę produkciją. Natūralu, kad tokiu atveju pigiau pirkti ar net pasiskolinti užsienio kūrėjų darbus ir juos išversti.

Konservatoriai su liberalais veikė kaip "darbinis Rusijos arkliukas"? Che.

Pabaigai - privalomas prezidentės nusišnekėjimų pakartojimas - kad per lengvai neužsimirštų.

Kai kuriuos Lietuvos informacijos politikos padarinius prezidentė jau įvardijo savo metiniame pranešime: iškilęs pseudožaliųjų judėjimas ir farsu virtęs referendumas.

Kuo skiriasi žalieji nuo pseudožaliųjų?

Rusijos ir Kipro ekspertas Vyšniauskas

Tai bus vienas geresnių "keturių kojų" kolekcijos eksponatų. Tekste, kurio didžioji dalis yra legitimi polemika, šešėlinės konservatorių vyriausybės kancleriu save pristatantis Andrius Vyšniauskas įterpė ir dovanėlę mums. A. Vyšniauskas. Lietuva, Rusija, ES ir realybė. Atsakymas A. Mitrulevičiui

Vokietija ir Prancūzija anksčiau buvo laikomos Rusijos užtarėjomis Vakaruose, tačiau dabar ir jų požiūris kinta. Vokietija nepaisydama glaudžių energetinių ryšių su Rusija, praregėjo šios valstybės ekonominę ir finansinę grėsmę, kuri pastaruoju metu labiausiai pasireiškė bankų krizės apimtame Kipre. Šioje mažytėje Viduržemio jūros saloje buvo laikomi Rusijos oligarchų milijardai ir tai beprotiškai išpūtė jos bankinį sektorių (jis buvo 700 proc. didesnis nei šalies BVP). Būtent ne visada sąžiningai uždirbti Rusijos oligarchų indėliai tapo Kipro bankinio sektoriaus burbulo susiformavimo ir sprogimo priežastimis.

Tačiau paradoksalu, kad Kiprą teko gelbėti ne Rusijai, kurios piliečių pinigai saugomi šios salos bankuose, o ES su Vokietija priešakyje. Natūralu, kad Angelai Merkel prieš artėjančius parlamento rinkimus šį rugsėjį tokia Rusijos dovanėlė tikrai neturėjo patikti. Juo labiau kai įtakingi Rusijos verslo bei valdžios atstovai ir toliau vis dar priekaištauja, kad ES Kipre išgelbėjo per mažai jų pinigų.

[...] Kipro bankų krizė yra geriausias pavyzdys, kaip Rusijos oligarchų dažnai ne itin švarūs pinigai gali suduoti smūgį visos Europos finansiniam stabilumui. Po Kipro Rusijos oligarchų milijardai keliaus į kitas valstybes ir kels grėsmę ten.

Indėlininkai, net stambūs indėlininkai negali išpūst finasinių burbulų. Bankai bankrutuoja ne dėl "blogų indėlių", o dėl blogų aktyvų. Bankų aktyvų priežiūra yra bankų savininkų ir centrinių bankų prerogatyva, indėlininkai gali tiktai tapti blogos priežiūros aukomis.

Konkrečiai Kipro atveju bankai buvo daug investavę į Graikijos ekonomiką, tame tarpe ir dideles sumas į Graikijos vyriausybės obligacijas, kurių išmokėjimą europos politikai ilgą laiką garantavo. Skolos restruktūrizavimas, taikant jį išimtinai privačiam sektoriui, padarė milijardinius nuostolius investuotojams, tame tarpe bankams.

Latvių PAREX'o krizę savo laiku išties išprovokavo rusiškos kilmės kapitalo nutekėjimas, bet tikroji problema slypėjo bloguose aktyvuose, o dar giliau - bankų nepriežiūroje.

Su bankų priežiūra rimtų problemų turi visa Europa, tai išvis su Rusija nesusiję dalykai.

Rezidentūra Žygaičiuose

LNK, Delfi: Skalūnų dujų gavybos priešininkai gavo solidžias kompensacijas iš rusiškų dujų importuotojų

Aršią Žygaičių bendruomenės kovą prieš skalūnų dujų gavybą temdo ryšiai su rusiškų dujų importuotojais. Paaiškėjo, kad Žygaičių bendruomenės vadovas iš „Lietuvos dujų“ gavo 10 tūkst. litų, praneša LNK „Žinios“.
Vietos gyventojai pasakoja, kad šalia Balčių kaimo rusiškas dujas importuojančių „Lietuvos dujų“ vamzdžiai atgulė neseniai. Jie nutiesti per vietinių žemes.
Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas neslepia, kad iš „Lietuvos dujų“, kurių daugiau kaip trečdalį akcijų valdo „Gazprom“, nemažai bendruomenės narių gavo pinigų. Jis pats - taip pat. Už tai, kad puskilometrio dujotiekio trasa nutiesta per jo mišką iš rusiškų dujų pardavėjų bendruomenės vadovas teigia gavęs vienkartinę 10 tūkst. litų kompensaciją.
Tačiau gavęs pinigų iš vienų dujininkų, interesų konflikto dėl protestų prieš kitus - skalūnų dujų išgavėjus - bendruomenės vadovas neįžvelgia.

Nemunas B (beveik neanoniminis blogeris, dirbantis Lietuvos dujose): Kaip kuriami demonai

Dujotiekio Jurbarkas  -  Klaipėda, statomo su ES parama, suderinto su Valstybine energetikos ir kainų kontrolės komisija, įtraukto į visus į manomus valstybinius energetikos strategijos dokumentus trasa eina per Lietuvos piliečiams priklausančą žemę. Magistralinis dujotiekis objektas toks, kad jį pastačius žemės vertė sumažėja dėl taikomų užstatymo tankio ir ūkinės veiklos apribojimų (apsaugos zona po 25 metrus į abi puses nuo dujotiekio ašies reiškia, kad ten negalima nieko statyti, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai) , be to, statybos metu sunaikinama dalis auginamo derliaus (miškuose iškertami medžiai), važinėja technika, rausiama žemė, kai kuriuose sklypuose įrengiamos čiaupų aikštelės ir privažiavimo keliai ir dėl to, absoliučiai normali praktika, taikoma visame laisvajame pasaulyje, kuriame žmogaus teisė į nuosavybę yra šventa ir jos apribojimas kompensuojamas pinigais (klaip šlykštu, ar ne?).
Žemės savininkams, su jais suderinus trasą buvo išmokėtos kompensacijos šimtams savininkų nuo pat Jurbarko iki pat Klaipėdos, kaip ir šimtams savininkų nuo Pabradės iki Visagino, kaip šimtams savininkų nuo kauno iki Šakių, visada, kai statomi tokie objektai. Ir iš to yra padaromas skandalas.

Toną rusofobijos pliūpsniui uždavė Grybauskaitė

Iš prezidentės metinio pranešimo

Tačiau, jeigu neįstengsime galutinai nusiplėšti energetinės priklausomybės pančių, ir toliau išliksime ekonomiškai pažeidžiami. Nes būtent energetika yra pavojingiausias geopolitinis instrumentas, naudojamas mūsų ekonominei, socialinei ir net politinei nepriklausomybei sumenkinti.

[...] Kol mes nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės, kurdami jau septintą Nacionalinę energetikos strategiją, už mus sprendžia slapti „Rosatom" vizitai, paslaptingi „Gazprom" memorandumai ir pseudožaliųjų kuriami filmukai.

Dedamos didelės pastangos norint sustabdyti viską, kas gali mus padaryti energetiškai savarankiškesnius. Įtaka daroma tiesiogiai per oficialius asmenis, per suinteresuotus verslininkus, žiniasklaidos priemones, tarpininkus.

Svetimi ekspertai sprendžia už mus, kuri atominė elektrinė geriausia Lietuvai - Visagino, Kaliningrado ar Astravo. Iš kur mums pirkti dujas ir kas turi žvalgyti mūsų žemės gelmes.

Dėl energetinio mūsų šalies neapibrėžtumo Lietuvą aplenkia ir didesnės, energetiniams resursams imlios užsienio investicijos. Blaškymasis ir sprendimų atidėliojimas gali kainuoti mums tarptautinį pasitikėjimą.

Vien ties ekonominės naudos formulėmis ir kainų skaičiuokle užstrigę politikai gali iš energetinio saugumo kelio išsukti valstybei pragaištingu vienadienės naudos takeliu. O tai reiškia, kad energetinis savarankiškumas ir laisvė gali tapti mainų objektu.

[...] Gerbiamieji, valstybės institucijos savo veiklos viešinimui kasmet išleidžia apie 60-70 milijonų litų. Tačiau gauti objektyvią ir suprantamą informaciją šiandien žmogui tampa tikru iššūkiu. Patikimų faktų stoka ir klaidinančių pranešimų gausa, interesų grupių pinigų iškreipiamos žinios atima iš mūsų žmonių teisę rinktis ir spręsti patiems. Farsu paverčia net tautos referendumą.

Pajuodinimai originalūs.

Apie 60-70 milijonų litų propagandos panaudojimą aiškiau negu aiškiai pasisakė Laučius. Kad nepasimirštų, laikau tą citatą atskirame bloke dešiniojoje šio tinklaraščio kolonėlėje.